Jei Žemė turėtų dvi saules? (7)
Astronomai praėjusią savaitę paskelbė atradę planetą, pavadintą „Kepler-16b“, kuri skrieja aplink dvi netoli viena kitos esančias saules. Kaip atrodytų gyvenimas tokioje planetoje? Kas būtų, jei Žemė vietoje vienos turėtų dvi saules?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astrofizikas Alanas Bossas yra Carnegie mokslo instituto Vašingtone darbuotojas, vienas planetos „Kepler-16b“ atradėjų. Apie šios planetos atradimą rašėme praėjusią savaitę. Jis apibūdina, kaip turėtų atrodyti kraštovaizdis tokiame pasaulyje ir kaip tokioje dvinarėje žvaigždžių sistemoje gyvuotų Žemė.
„Visų pirma, „Kepler-16b“ yra „vėsoka“, – aiškina A. Bossas. – Nors ją ir žvaigždes skiria mažesnis atstumas nei Žemę ir Saulę, žvaigždės nėra labai ryškios, taigi temperatūra šioje planetoje siektų maždaug 38 laipsnius šalčio.
Esant tokiam pat žvaigždžių išsidėstymui, Žemėje būtų dar šalčiau. „Jei mūsų Saulę pakeistume tomis dviem žvaigždėmis, pas mus temperatūra būtų žemesnė nei 38 laipsniai šalčio, nes mes esame toliau nuo savo šviesulio, nei ši naujoji planeta“, – lifeslittlemysteries.com sakė jis.
Tokioje šaltoje aplinkoje sušaltų visas Žemėje esantis vanduo, o A. Bossas smarkiai abejoja, ar mūsų planetoje būtų atsiradusi gyvybė. Žemė su dviem saulėmis, anot jo, „nebūtų gyvybei tinkamas pasaulis, nebent tai būtų pažangesnė gyvybės forma, gimusi kur nors kitur ir gebanti palaikyti savo šilumą“.
Jei Žemė skrietų apie dvi žvaigždes, planetoje metai būtų šiek tiek ilgesni nei 365 dienos, tvirtina mokslininkas. „Vienos „Kepler-16b“ dvinarės sistemos žvaigždės masė prilygsta 20 %Saulės masės, o kitos – 70 %. Abiejų jų masės nuo Saulės skiriasi 10 %. Dėl to metai Žemėje būtų šiek tiek ilgesni, nes planetą veikianti žvaigždžių trauka būtų silpnesnė, tad susidarytų silpnesnė išcentrinė jėga, o Žemė suktųsi lėčiau“, – aiškino A. Boss’as.
Dienos trukmė nebūtinai kistų, jei tik vis dar turėtume ta pačia orbita besisukantį Mėnulį, teigė astrofizikas.
Ar Mėnulis būtų toks pats, niekas negali pasakyti, nes nežinoma, kokie procesai nulėmė tokių planetų su dviem saulėmis ir jų palydovų susiformavimą. „Mes tiksliai nežinome, kaip aplink tokias dvi žvaigždes susiformuoja planeta. Teoretikai nežino, kaip tai galėtų nutikti“, – kalbėjo A. Bossas.
Galbūt geriausias gyvenimo tokioje planetoje aspektas būtų vaizdas. Anot A. Bosso, saulėlydis „Kepler-16b“ ar aplink dvi žvaigždes skriejančioje Žemėje būtų labai panašus į saulėlydį išgalvotoje Tatuino planetoje filme „Žvaigždžių karai“.
„Tame filme Luke’as pažvelgia aukštyn ir pamato dvi besileidžiančias žvaigždes. Danguje jos nebūtų tokios didelės kaip filme, tačiau pamatytume dvi skirtingų spalvų žvaigždes, esančias arti viena kitos, bet nesusiliečiančias. Taigi „Žvaigždžių karuose“ rodomas vaizdas nedaug atsilieka nuo tikrovės“, – kalbėjo mokslininkas.
