Astronomai: penktoji dujinė milžinė kadaise buvo išsviesta iš Saulės sistemos?

Nibiru?

Nu bet rimtai knisa smegenis tie astronomai. Iš pradžių visi kaip vienas teigė, kad Nibiru visiška nesąmonė, nes tokios planetos poveikis Saulės sistemai būtų matomas, o kadangi tokio nėra, tai ir jokios planetos x negali būti. Bet kuo arčiau 2012, tuo daugiau straipsnių lenda apie teorines tokios planetos egzistavimo galimybes, net mat tas poveikis Saulės sistemai vis tik yra. Tai taip išeina be jokio pagrindo anksčiau kalbėjo.

, tu suvoki, kad čia eina kalba apie planetą, kuri Saulės sistemoje galbūt egzistavo prieš milijardus metų, bet seniai iš jos išlėkė ir nebegrįš?

Pumper, nepanikuok. Viską galima paaiškinti. Tiesiog baigėsi temos disertacijoms. Viskas parašyta, reikia kažką keisti. Nu ką - numatė naują modelį ir dabar visi įrodinėja. Apskritai apie mokslą neprivačiose įstaigose galiu pasakyti štai ką - daromi tokie tyrimai, kokių reikia. Kai pats rašiau bakalaurinį, tai pasirinkau tokį statistinį duomenų perskaičiavimo modelį, kuris buvo palankiausias mano hipotezei įrodyti. Panaši situacija buvo ir su magistriniu. Mokslo sistemoje yra spragų, verčiančių mokslininkus meluoti.

Taip pat, jei čia yra fizikų, paaiškinkit, kaip planeta gali išlėkti iš savo orbitos. Kokie jėgų balansai turi susidaryti ir kaip jie gali susidaryti.

Reikia dar daugiau įrodymų.

O tu suvoki, kad anksčiau visi be įrodymų įrodinėjo, kad tokios planetos negali ir negalėjo būti. Kaip tu manai, jei nustatė, kad tokia galėjo egzistuoti, kad ir prieš milijardus metų? O vat būtent stebėdami dabartinės sistemos judėjimą, kas anksčiau tokių rezultatų neduodavo. Tai ar jie paprasčiausiai nieko netirdami pasakas sekė ar tiesiog melavo?

Universalus principas- įrodinėjimo pareiga tenka tam kuris teigia, ne tam kuris neigia.

Nemanau, kad tu trolini, todel atsakysiu. Visi sake, kad tokios planetos nebuvo, nes nebuvo nei maziausio pagrindo manyti, kad ji buvo. Nibirfaniai kabinasi uz visko, kas tik dar nera naujo zinoma apie saules sistema. Jau dabar nibiru yra bendrinis zodis, apibudinantis kazkoki reiksminga su saules sistema susijusi dalyka kuris anksciau nebuvo zinomas (nuo saules kompanjoniu ruduju nykstukiu, penktos dujines milzines, ivairiu kometu ir objektu oorto debesyje, iki toliau plutono skriejanciu nykstukiniu planetu ir asteroido, skrendancio link zemes).

Apie Okamo skustuvą girdėjai? Ankstesnių tyrimų (taip, tyrimų, o ne "pasakų, kurios be įrodymų kažkam susišvietė") rezultatai rodė, kad Saulės sistema galėjo susiformuoti be jokių papildomų planetų. Dabar, pagerėjus tyrimams (tą gali sąlygoti daug dalykų - geresni kompiuteriai skaitmeniniam modeliavimui, nauji stebėjimų duomenys, ir t.t.) paaiškėjo, kad kažkas visgi negerai. Vienas iš variantų, kaip tą "negerai" išspręsti - papildomos kažkada seniai seniai egzistavusios planetos įvedimas. Visai gali būti, kad paaiškės, jog neatitikimus išspręsti galima ir be tos papildomos planetos; jei taip atsitiks, tai šita hipotezė bus paneigta ir pamiršta. Tačiau tai nereiškia, kad ją iš karto galima nurašyti kaip nevertingą. Mokslas neveikia taip, kad nuolat judama tik vienu teisingu keliu į kažkokį utopinį tikslą

Orbitinė mechanika yra gana painus mokslas, nors jo principai gana paprasti ir žinomi jau šimtus metų. Kai sistemoje sukasi daug kūnų, jie tarpusavyje gali apsikeisti energija ir/arba judesio kiekio momentu. Priklausomai nuo to, kaip greitai keičiasi tais dalykais, kurio nors kūno orbitos eliptiškumas gali imti augti, ir augti be paliovos. Kai išauga per daug, orbita tampa nebe uždara ir kūnas palieka sistemą bei išskrenda į kosmoso tolius.

Planetų išsviedimas į kosmosą dažniausiai įvyksta dvinarėse ar daugiau narių turinčiose žvaigždžių sistemose. Planeta būna veikiama abejų žvaigždžių gravitacijos ir tampa kaip švytuoklė ir kaip ir rašė Laiqualasse, eliptiškumas didėja, kol galiausiai planeta dideliu greičiu išlekia iš savos sistemos į tolima kosmoso platybes. http://hubblesite.org/newscenter/archiv ... es/1998/19 hubblas yra nufotografavęs kaip planeta yra išmetama iš savo orbitos. Beje tai yra vienintelis kartas, jei nieko nepraleidau, kai buvo nufotografuota kitos saulės planeta.

Sitame straipsnyje jie narpliona dilema, kaip susidare dabartines matomos planetu orbitos. Buvo prieita prie isvados( kuria dar reikia la ai nuodugniai patvirtinti ) kad tai turejo buti kita dujine milzine kuri buvo ismesta seniai seniai. Straipsnis apie nibiru nagrinejo kita problema. Jie nagrinejo kad tokios orbitos kokias turime dabar negaletu egzistuoti jai is tiesu nibiru skraidytu aplink saule labai elipsine orbita. Matau ponas nemokate suprasti ka skaitot.

Matematikai gali daug ką sugalvoti. Praktiškai nėra tokio skaičiaus, kurį pakėlus kvadratu, gautum -1, tačiau skaičius "i" egzistuoja. O kaip dėl asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio, gal ten buvo planeta, kuriai subyrėjus, jie atsirado?

Sulipinus visus asteroidus, gautumėm planetą(?) dydžio sulig mūsų mėnuliu. Mokslininkai linkę manyt, kad tai labiau atliekos likusios po saulės sistemos susidarymo, o ne sprogusi planeta. Bet kokiu atveju tas objektas būtų sudarytas pagrinde iš geležies, kas reikštų, kad tai būtų į žemę ar marsą panašus kūnas, bet ne dujinė planeta.

Tarkim taip. Gal tokios ir reikia, kad sistema būtų stabili. Astronomai jau kelis šimtmečius skaičiuoja planetų orbitas, bet žymesnių kitimų nepastebėjo.

Tarkim taip, kad gali būti visiškai teisus. Gal ta dujinė planeta ir užtikrino tai, kad jupiteris neįsiveržė į mūsų orbita. Nes kaip žinia, daugumoje kitų saulės sistemų "jupiteris" dažniausiai artėja prie saulės kol galiausiai joje sudega pakeliui naikindamas vidines planetas savo kelyje. Hmm, kai pagalvoji, tai dujinė milžinė, kurios nebėra mūsų sistemoj daug ką paaiškintu. Kad ir ta pati urano pasvirimo kampą, nors mokslininkai jau seniai sakė, kad mūsų saulės sistemoj gana intensyvi kova dėl būvio po saulė buvo. Viska galima suvesti į vieną logiška istorija, bet tuo pačiu galim būti ir visiškai neteisus. Turbūt niekada nesužinosim. Kas dėl asteroidu žiedo, tai visai gali būti, kad ten kažkada buvo planeta. Pagalvojus, kiek materijos galėjo būti išmėtyta į kosmosą, tai ta planeta galėjo būti gal net žemės, na bent marso dydžio. Gal ji tiesiog atsidurė netinkamoj vietoj ir buvo suplėšyta į gabalus veikiama iš vienos pusės jupiterio iš kitos pusės marso ir saulės gravitacinių jėgų. Vėl gi, galim tik fantazuoti ir spėlioti, kaip iš tikrųjų buvo.

Šimtas metų planetų stebėjime yra niekas. Tai net nesudaro vienerių neptūno metų.. Planetos egzistuoja jau 4mlrd metų, per tiek laiko daug kas pasikeitė, bet iš esmės paskutinis milijardas metų buvo gan stabilus.

Matematika nuo fizikos tuo ir skiriasi, kad matematika nagrinėja idėjas ir abstrakčius konceptus, o fizika - realius dalykus. Tad nors fizikoje naudojama matematika, tai dar nereiškia, kad fizikai, kaip ir matematikai, gali "bet ko prisigalvoti" ir niekas jiems nieko nepasakys.

Nenusukinėjau! Tik panaudojau tinkamesnį statistinį modelį. Statistiką aš išmanau pakankamai gerai, kad galėčiau ja manipuliuoti. Taip daro daugybė mokslininkų. Netgi labai daug mokslininkų savo studentus verčia daryti taip, kaip "reikia"... Jau vien tas faktas, kad dauguma moksliniuose straipsniuose aprašytų tyrimų metodikų neatkartoja rezultatų. O kaip faktas, kad jei straipsnio autoriai bendraautoriumi pasikviečia Nobelio premijos laureatą, straipsniai praktiškai nerecenzuojami...? Pacituosiu man dėsčiusio profesoriaus frazę - 9 moksliniai straipsniai iš 10 yra niekiniai moksline verte.