Akys krypsta į Venerą. Pragariškos planetos paslaptis netrukus bus atskleista? ()
Venera neseniai neteko paskutinio veikiančio erdvėlaivio, tačiau ateinančiais metais jos orbitoje gali pasirodyti naujų.
© NASA / JAXA / ISAS / DARTS / Damia Bouic / VR2Planets | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:EnVision_mission.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijos erdvėlaivis „Akatsuki“ baigė 10 metų trukusią Veneros tyrinėjimo misiją. Tai buvo paskutinis zondas, skriejantis aplink planetą. Nors ši misija baigta, kitos jau yra ruošiamos.
NASA DAVINCI misija
500 mln. dolerių vertės DAVINCI (Deep Atmosphere Venus Investigation of Noble gases, Chemistry, and Imaging) misiją į Venerą planuojama paleisti 2030-ųjų pradžioje.
Tai bus orbitinio modulio ir nusileidimo modulio derinys. Orbitinis modulis iš orbitos tyrinės Veneros debesis ir jos paviršių. 1 metro skersmens nusileidimo modulis nusileis ant Veneros paviršiaus ir pakeliui tyrinės itin tankią jos atmosferą bei sieros rūgšties debesis. Nusileidimo modulis taip pat padarys keletą Veneros paviršiaus nuotraukų.
DAVINCI bus pirmoji misija, kurios metu bus kartografuojamas Veneros apatinės atmosferos sluoksnis nuo 27,5 kilometrų iki pat paviršiaus. Tai leis mokslininkams daugiau sužinoti apie dujų ir cheminių medžiagų sąveiką paviršiuje ir galbūt net Veneros gelmėse.
|
Tačiau darant prielaidą, kad erdvėlaivis bus paleistas, nes jis yra įtrauktas į atšauktų misijų sąrašą 2026 m. NASA biudžete.
NASA VERITAS misija
500 mln. dolerių vertės VERITAS (Venus Emissivity, Radio Science, InSAR, Topography, and Spectroscop) misiją planuojama pradėti ne anksčiau kaip 2031 m.
Misijos tikslas – daugiau sužinoti apie tai, kaip Venera ir Žemė, kurios yra maždaug vienodo dydžio, taip smarkiai skyrėsi savo evoliucijos metu. Venera yra karštas pasaulis su toksiška atmosfera, tačiau manoma, kad tolimoje praeityje ši planeta galėjo būti panaši į Žemę. Mokslininkai nori išsiaiškinti, kaip išnyko Veneros vandenynai ir magnetinis laukas, ir kaip plokščių tektonika pakeitė planetos topografiją.
Tačiau, kaip ir DAVINCI, VERITAS bus atšauktas, jei Trumpas patvirtins NASA 2026 m. biudžetą.
Europos kosmoso agentūros „EnVision“ misija
700 mln. dolerių vertės „EnVision“ misiją planuojama paleisti 2031 m. JI yra bendras Europos kosmoso agentūros (ESA) ir NASA projektas. Tačiau, kaip minėta, JAV kosmoso agentūra gali nedalyvauti projekte dėl finansinių apribojimų.
Mokslininkai nori išsiaiškinti, kaip Venera tapo pragariška planeta, nors milijardus metų, kol kažkas ją pakeitė, joje galėjo būti į Žemę panašus klimatas. „EnVision“ misija tyrinės Venerą nuo jos gelmių iki viršutinės atmosferos.
„Rocket Lab“ misija „Venus Life Finder“
Amerikiečių bendrovė „Rocket Lab“ kartu su Masačusetso technologijos institutu (MIT) paleis nedidelį erdvėlaivį į Venerą, kad Veneros debesyse ieškotų organinių junginių, t. y. gyvybės statybinių elementų.
Iš pradžių paleidimas buvo suplanuotas 2025 metų pradžioje, tačiau erdvėlaivis į Venerą galėtų išskristi 2026 metų vasarą.
Misijos, kurios vertė siekia vos 10 mln. dolerių, metu zondas įskries į Veneros atmosferą ir rinks duomenis 60–45 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Šis regionas buvo pasirinktas, nes manoma, kad jame yra gyvybės statybinių blokų. Jame taip pat temperatūra ir slėgis yra panašūs į Žemėje.
Indijos misija į Venerą
Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) planuoja išsiųsti savo pirmąją misiją į Venerą ne anksčiau kaip 2028 m. Misija, pavadinta „Shukrayan“, kainuoja 147 mln. dolerių. Misijos tikslas – apskristi Veneros planetą ir ištirti jos paviršių, atmosferą bei sąveiką su Saule.
