Saulės sistema per greitai skrieja kosmosu. Mokslininkai nežino, kas vyksta ()
Mokslininkai netikėtai atrado, kad ankstesni skaičiavimai apie Saulės ir žinomų galaktikų greitį galėjo būti klaidingi.
© CactiStaccingCrane, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Solar_System_true_color_%28title_and_caption%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atrodo, kad Saulės sistema juda Visata daug greičiau, nei rodo standartinė kosmologija. Vokietijos mokslininkai tyrinėjo galaktikas ir nustatė, kad jų kosminis pėdsakas viršija teorijos prognozes.
Naujas radijo galaktikų tyrimas, paskelbtas žurnale „Physical Review Letters“, nepatvirtino standartinio kosminių kūnų judėjimo vaizdo. Autoriai teigia, kad šis neatitikimas gali rodyti, jog „mūsų kosminiuose modeliuose arba didelio masto tyrimuose trūksta kažko svarbaus“.
Mokslininkų komanda, vadovaujama astrofiziko Lukas Böhme iš Bilefeldo universiteto Vokietijoje, atliko tolimų galaktikų radijo tyrimus, kad patikrintų, kiek Visatos aprašymas atitinka realybę.
Įprasta kosminio judėjimo atskaitos sistema kyla iš kosminio mikrobangų fono – silpno šviesos likučio iš karštos ankstyvosios Visatos. Tai gali parodyti, kad Saulės sistema sparčiai juda viena konkrečia kryptimi. Ir šis judėjimas turėtų palikti nuspėjamą pėdsaką galaktikų skaičiuje.
|
Tai taip pat patvirtina kosmologinį principą, arba idėją, kad Visata visomis kryptimis atrodo vienodai. Pagal šį principą, įvertinus Saulės judėjimą, galaktikų apžvalgoje visomis kryptimis turėtų būti matomas beveik vienodas šaltinių skaičius.
Komanda sutelkė dėmesį į galaktikas, skleidžiančias stiprias radijo bangas. Kadangi radijo bangos prasiskverbia pro dulkes, kurios blokuoja matomą šviesą, jos gali atskleisti galaktikas, kurios nematomos įprastuose vaizduose.
Atsižvelgiant į Saulės sistemos judėjimą, judėjimo kryptimi yra daugiau radijo galaktikų ir mažiau už jos, todėl susidaro statistinis disbalansas. Norėdami išmatuoti šį disbalansą, tyrėjai sujungė kelis didelio masto tyrimus – dangaus žemėlapius, kuriuose atsižvelgiama į radijo šaltinius didžiulėse teritorijose. Tai sudaro apie keturis milijonus radijo šaltinių maždaug ketvirtadalyje šiaurinio dangaus.
Lukas Böhme ir jo kolegos sukūrė modelį, skirtą tiksliam galaktikų skaičiavimui, pagrįstą neigiamu binominiu skirstiniu – statistinį modelį, kuris apdoroja pernelyg išsklaidytus skaičiavimus. Tai leido komandai aptikti daugiakomponenčius radijo šaltinius ir skaičiuoti juos kaip vieną šaltinį, o ne kelis.
Mokslininkai taip pat sukūrė vertinimo metodą, kuris atnaujina tikimybes naudodamas tiek duomenis, tiek ankstesnes prielaidas. Jis įvertina galaktikos dipolio stiprumą ir kryptį, atsižvelgdamas į tai, kaip keičiasi kiekvieno dangaus tyrimo jautrumas.
Naudodami savo įvertį trijuose dideliuose kataloguose, tyrėjai atrado tikslų galaktikų ir Saulės sistemos greitį.
Visuotinai priimtas Saulės sistemos greitis yra maždaug 827 000 kilometrų per valandą. Šis greitis nustato standartą, kurį galaktikų tyrimai turi atitikti tiek kryptimi, tiek stiprumu.
Tačiau naujas tyrimas prieštarauja lūkesčiams, paremtiems standartine kosmologija, nes galaktikų paliktų pėdsakų stiprumas ir dydis verčia mokslininkus persvarstyti ankstesnes prielaidas.
