Veneros vėjai – siaubingesni nei Žemės uraganai. Kas juos sukelia? ()
Venera yra pragariška planeta, kurioje ne tik itin aukšta temperatūra, bet ir pučia stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 360 km/val.
© Burkhard Mücke, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Planet_Venus_im_Deutschen_Museum.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis pasaulis žinomas dėl reiškinio, vadinamo superrotacija, kai atmosfera Veneros debesų lygyje sukasi apie 60 kartų greičiau nei planeta. Kodėl taip nutinka?
Venera – pragariškas pasaulis, kuriame temperatūra siekia apie 470 laipsnių Celsijaus, o paviršiaus slėgis beveik 100 kartų didesnis nei Žemės. Planetos atmosfera taip pat atšiauri, joje pučia itin stiprūs, didelio greičio vėjai. Mokslininkai nustatė pagrindinę šio reiškinio priežastį.
Veneroje pučia itin stiprūs vėjai, kurių greitis viršija 100 metrų per sekundę, arba 360 km/val. Žemėje jie būtų priskiriami 5 kategorijos uraganams. Tai aukščiausias lygis pagal Saffir-Simpson skalę, kai vėjo gūsiai siekia mažiausiai 252 km/val. Tokie reiškiniai mūsų planetoje sukelia katastrofišką sunaikinimą.
|
Veneroje vyksta reiškinys, vadinamas superrotacija. Dėl šio reiškinio atmosfera debesų lygyje juda iki 60 kartų greičiau nei pati planeta. Palyginimui, Žemėje šie greičiai yra panašūs.
Tai reiškia, kad nors Venerai reikia 243 dienų, kad apskristų aplink Saulę, visa jos atmosfera apskrieja tik per 4 dienas. Mokslininkai anksčiau bandė suprasti superrotacijos priežastis Veneroje, tačiau šis reiškinys liko nepaaiškintas.
Mokslininkų grupė išanalizavo Europos kosmoso agentūros „Venus Express“ ir Japonijos kosmoso agentūros JAXA „Akatsuki“ erdvėlaivio 2006–2022 m. surinktus duomenis. Analizėje daugiausia dėmesio skirta terminiams potvyniams, kurie Veneroje skirstomi į paros ir pusdienio potvynius.
Analizė parodė, kad paros potvyniai ir atoslūgiai pietiniame pusrutulyje vaidina svarbų vaidmenį perduodant impulsą tankių debesų viršūnių link ir yra daugiausia atsakingi už ekstremalius Veneros vėjus. Tyrėjai teigia, kad norint tai patvirtinti, reikia daugiau tyrimų, tačiau jų išvados taip pat gali turėti įtakos būsimoms kitų lėtai besisukančių pasaulių analizėms.
Verta paminėti, kad iki šiol „Akatsuki“ buvo vienintelis aktyvus kosminis zondas, tyrinėjęs Venerą. Erdvėlaivis dingo, kaip neseniai patvirtino JAXA, tačiau jo misija vis tiek truko daug ilgiau nei tikėtasi.
