Ryškesnė nei žvaigždės naktiniame danguje. Kodėl Venera tokia ryški? ()
Antroji nuo Saulės planeta yra ryškesnė stebint iš Žemės dėl kelių veiksnių, įskaitant atmosferą, kurioje gausu sieros rūgšties.
© Kevin M. Gill (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Venus_-_August_24_2016.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei pažvelgsite į dangų prieš saulėtekį arba po saulėlydžio, iš karto pastebėsite Veneros planetą. Ji atrodo kaip ryškus, nuolat šviečiantis taškas ir yra antras pagal ryškumą objektas naktiniame danguje po Mėnulio. Tačiau kas daro Venerą tokią ryškią? Tyrimai rodo, kad Veneros ryškumui, stebint iš Žemės, įtakos turi keli veiksniai.
Tyrimai rodo, kad Venera yra maždaug 100 kartų ryškesnė už pirmojo ryškio žvaigždes. Tai parametras, kuris lemia kosminių objektų ryškumą stebint iš Žemės. Kuo mažesnis ryškis, tuo ryškesnis objektas.
Žvaigždės, turinčios pirmąjį ryškio dydį, yra ryškiausios naktiniame danguje. Pavyzdžiui, ryškiausios žvaigždės naktiniame danguje Sirijus ryškis yra minus 1,47, o Veneros – minus 4,14.
|
Veneros ryškumas daugiausia priklauso nuo didelio planetos albedas, arba nuo jos paviršiaus atsispindinčio šviesos kiekio. Veneros albedas yra 0,76, o tai reiškia, kad planeta atspindi apie 76 % Saulės gaunamos šviesos. Idealus veidrodis atspindi 100 % šviesos, Žemė atspindi 30 %, o Mėnulis – tik 7 %.
Didelį Veneros albedą lemia tankus debesų sluoksnis, esantis 48–70 km aukštyje virš planetos paviršiaus. Juos daugiausia sudaro sieros rūgšties lašeliai. Šie lašeliai itin efektyviai atspindi saulės šviesą.
Tačiau Venera nėra ryškiausias objektas Saulės sistemoje. Šis titulas priklauso Saturno lediniam mėnuliui Enceladui. Jo albedas yra 0,8. Tačiau iš Žemės šis mėnulis atrodo blankesnis už Venerą, nes yra toliau nuo Saulės.
Nors Venera yra už 108 milijonų km nuo Saulės, Enceladas yra mažiausiai 13 kartų toliau. Tai reiškia, kad Venera gauna apie 176 kartus daugiau saulės šviesos.
Veneros ryškumui įtakos turi ir jos artumas Žemei. Vidutinis atstumas tarp Veneros ir Žemės yra 170 milijonų km. Kartais Merkurijus yra arčiausiai Žemės esanti planeta, kurios vidutinis atstumas yra 155,5 milijono km, tačiau didesnis Veneros dydis leidžia jai atrodyti ryškesnei.
Tačiau Veneros atstumas nuo mūsų planetos ir jos matomas ryškumas nėra pastovūs. Artimiausiame taške Žemei, 38 milijonų km atstumu, Venera yra tiesiai tarp mūsų planetos ir Saulės. Tačiau šiame taške, vadinamame apatine konjunkcija, Venera iš tikrųjų yra itin blanki.
Taip yra todėl, kad vidinės Saulės sistemos planetos, kaip ir Mėnulis, žiūrint iš Žemės, turi fazes. Esant apatinei konjunkcijai, apšviestas Veneros paviršius iš Žemės yra visiškai nematomas. Didžioji dalis apšviesto Veneros paviršiaus matoma tik tada, kai Žemė ir Venera yra priešingose Saulės pusėse, ši padėtis vadinama viršutine konjunkcija. Tačiau tada Venera yra labai toli nuo Žemės ir labai blankioje fazėje.
Venera ryškiausiai pasirodo mėnesį prieš apatinę konjunkciją ir mėnesį po jos.
Tyrimai rodo, kad albedas, Veneros atstumo nuo Žemės ir Saulės bei planetos fazių, matomų iš Žemės, skirtumai gali lemti Veneros ryškumo svyravimus. Jo dydis gali svyruoti nuo -4,92 iki -2,98. To vis tiek pakanka, kad Venera būtų matoma naktiniame danguje didžiąją metų dalį.
