Žemėje praūžė galinga magnetinė audra (Video) (0)
Magnetinė audra Žemėje prasidėjo pirmadienį vėlai vakare – geomagnetinių svyravimų indeksas Kp antradienio rytą sudarė 6 vienetus, teigiama JAV Nacionalinės vandenyno ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) kosminių oro sąlygų stebėjimo informacijoje, kurią cituoja Newsru.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Audros pradžia buvo užfiksuota apie 22 val. Maskvos laiku (21 val. Lietuvos laiku), kai geomagnetinis indeksas, kurį JAV kosminio klimato tyrimo centras vertina pagal antžeminių magnetinių stočių JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje rodmenis, smarkiai išaugo nuo 1 iki 5 – minimalaus rodiklio, nurodančio audrą. Dar po trijų valandų jis išaugo iki 7. Šiuo metu indeksas sumažėjo iki 3 vienetų.
Magnetinių svyravimų indekso skalėje Kp turi 10 lygmenų. Reikšmė nuo 0 iki 3 atitinka ramią magnetinę sferą, 4 lygis – neramią, o nuo 5 iki 9 – magnetines audras.
NOAA duomenimis, audra kilo dėl stipraus Saulės plazmos pliūpsnio, kuris įvyko spalio 22 d., šeštadienį. Tos pačios dienos vakare mokslininkai ėmė fiksuoti protonų srauto didėjimą, o pirmadienį vakare Žemėje prasidėjo magnetiniai svyravimai.
Stebėtojai papoliarės šalyse – Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, JAV ir Estijoje praneša, kad danguje pastebimos ryškios šiaurės pašvaistės. Tačiau specialistai mano, kad dabartinė audra netruks ilgai, o Žemės magnetosfera nurims per parą.
Anksčiau rugsėjo mėn. Saulės blyksnis išprovokavo tikrą cunamį – galinga banga perėjo per visą matomą Saulės paviršių.
Iki to laiko rugsėjo mėn. NASA paskelbė didžiausio per pastaruosius kelerius metus Saulės blyksnio vaizdo įrašus – plazmos pliūpsnis siekė 10 mlrd. tonų masę.
Tačiau jis buvo nukreiptas ne Žemę, o į kitą pusę, todėl pliūpsnis neišprovokavo nei galingų magnetinių audrų, nei palydovų darbo sutrikimų.
Žemės magnetosferos svyravimai, magnetinės audros kyla veikiant Saulės plazmos srautams – įkrautoms dalelėms, kurias išspinduliuoja Saulė. Dalelės, atsitrenkdamos į magnetosferą, išprovokuoja jos svyravimus, o tai gali sukelti radijo ryšio sutrikimus.
Saulės blyksniai, priklausomai nuo rentgeno spinduliavimo galingumo, skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X. Minimali A0.0 klasė atitinka 10 nanovatų kvadratiniam metrui spinduliavimo galingumą Žemės orbitoje. Su kiekviena raide galingumas padidėja 10 kartų.
Pavojingiausiu Žemei laikoma X klasė, ypač kai Saulės karūna išspinduliuoja įkaitintą plazmą, kurios judėjimo greitis gali viršyti 1,6 mln. km per valandą, o masė siekia 10 mlrd. tonų. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti palydovų ir antžeminių ryšio priemonių veiklą bei sukelti magnetines audras, tačiau tiesioginio pavojaus žmogui nekelia.
Rusų tyrėjų duomenimis, per visus 37 metus, kai vykdomi reguliarūs Saulės stebėjimai, buvo užfiksuoti 35 X7 ir aukštesnės klasės pliūpsniai. Pirmą kartą galingą Saulės blyksnį užregistravo britų astronomas Richardas Carringtonas 1859 m. 1972 m. dėl Saulės blyksnio Ilinojuje buvo sutrikdytas telefoninis ryšys. 1989 m. analogiškas reiškinys sutrikdė elektros tiekimo sistemą Kanados Kvebeke – elektra dingo beveik 6 mln. žmonių namuose.
Buvo nustatyta, kad Saulės gyvavimas sudarytas iš ciklų, kurių trukmė vidutiniškai 11 metų. 2001 m. buvo užfiksuotas paskutinis Saulės aktyvumo pikas. Dabartinis saulės aktyvumo ciklas turėjo prasidėti 2008 m, tačiau gerokai vėlavo.
Pagal mokslininkų prognozes, Saulės geomagnetinis aktyvumas augs ir pasieks apogėjų 2012 m.