Tamsioji energija yra keistesnė nei manyta. Lems Visatos mirtį?  ()

Astrofizikai padarė išvadą, kad tamsioji energija, atsakinga už Visatos plėtimąsi, gali keistis taip, kad tai meta iššūkį mūsų supratimui apie laiką ir erdvę.


Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai rado įrodymų, kad tamsioji energija gali sunaikinti Visatą. Astronomai šį įvykį pavadino Didžiuoju traškėjimu (Big Crunch). Tai yra, tai atvirkštinis Didysis sprogimas (Big Bang).

Astrofizikai mano, kad vietoj to, kad Visata toliau plėstųsi, galaktikas gali traukti gravitacija, ir galiausiai visas erdvėlaikis susitrauks ir bus sunaikintas. Kiti mokslininkai abejojo ​​šiomis išvadomis, tačiau kritikams nepavyko visiškai paneigti tyrimo autorių teiginių.

Anksčiau astronomai manė, kad Visatos plėtimasis, prasidėjęs nuo Didžiojo sprogimo maždaug prieš 13,8 milijardo metų, dėl gravitacijos turėtų palaipsniui lėtėti.

1998 m. mokslininkai atrado įrodymų apie paslaptingą jėgą, vadinamą tamsiąja energija, kuri spartina Visatos plėtimąsi. Astronomai tyrinėjo ryškius žvaigždžių, vadinamų supernovomis, sprogimus ir nustatė, kad galaktikos, kuriose įvyko šie sprogimai, ne lėtėjo dėl gravitacijos, o greitėjo ir vis labiau tolo nuo kitų galaktikų.

[EU+Kuponai] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams
6785 3

Žemiausios kainos istorijoje

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Remiantis teorijomis, nuolatinis, greitėjantis Visatos plėtimasis turėtų lemti, kad visos žvaigždės ir galaktikos būtų taip toli viena nuo kitos, jog naktiniame danguje nebebūtų matyti nė vienos žvaigždės. Galiausiai dėl to visi atomai turėtų būti suplėšyti ir Visata turėtų baigtis Didžiuoju traškėjimu.

Anksčiau šiais metais astrofizikai, stebėdami tamsiąją energiją, naudodami DESI prietaisą, įrengtą ant teleskopo Kitt Peak nacionalinėje observatorijoje, JAV, gavo netikėtų rezultatų. Tyrimo autorių teigimu, nauji duomenys parodė, kad galaktikų greitėjantis judėjimas laikui bėgant keitėsi. Ir tai neatitinka visuotinai priimtos Visatos sampratos. Mokslininkai padarė išvadą, kad tamsioji energija laikui bėgant kinta, tai yra, jos stiprumas mažėja. Astrofizikai teigia, kad tamsioji energija yra keistesnė nei tikėtasi.

Mokslininkai grįžo prie supernovų duomenų, kurie prieš 27 metus pirmą kartą padėjo atrasti tamsiąją energiją. Užuot laikę šiuos sprogimus vienu standartiniu ryškumu, jie pakoregavo duomenis pagal savo galaktikų amžių ir apskaičiavo tikrąjį supernovų ryškumą. Tyrimas parodė, kad laikui bėgant keitėsi ne tik tamsioji energija, bet ir lėtėjo greitėjantis Visatos plėtimasis.

 

Jei tamsioji energija iš tiesų silpnėja, viena iš galimybių yra ta, kad ji tampa tokia silpna, jog gravitacija pradeda traukti galaktikas atgal. Taigi Visata gali baigtis Didžiuoju traškėjimu. Tyrimo autoriai teigia, kad galutinis Visatos likimas priklauso nuo tikrosios tamsiosios energijos prigimties, tačiau kol kas neaišku, kokia ji yra iš tikrųjų.

Tačiau daugelis astronomų nesutinka su tyrimo autorių išvadomis ir toliau tvirtina, kad tamsioji energija iš esmės nepakito ir kad Visata toliau plečiasi vis greitėjančiu tempu. Tačiau astrofizikai atmeta tokią kritiką. Jie teigia, kad tikimybė, jog jų atradimas yra atsitiktinumas, yra maždaug viena iš trilijono.

Daugumai Žemės gyventojų pirmieji Didžiojo traškėjimo požymių būtų danguje. Žvaigždės, galaktikos ir galaktikų spiečiai susijungtų. Teleskopai taip pat aptiktų po Didžiojo sprogimo likusios kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės temperatūros padidėjimą. Nors dabar ji yra beveik 3 laipsniai virš absoliutaus nulio, arba minus 273,15 laipsnio Celsijaus, Didžiojo sprogimo metu kosminės mikrobangų foninės spinduliuotės temperatūra pasieks tūkstančius laipsnių Celsijaus.

 

Maždaug po 300 000 metų po Didžiojo sprogimo šios spinduliuotės temperatūra buvo įvertinta 3000 laipsnių Celsijaus. O per pirmąsias akimirkas po Didžiojo sprogimo temperatūra, kaip manoma, pasiekė 273 milijonus laipsnių Celsijaus.

Jei įvyktų Didysis traškėjimas, tamsioji energija taip prarastų savo stiprumą, kad nebegalėtų atsispirti gravitacijai ir Visata sugriūtų – tai būtų atvirkštinis Didysis sprogimas. Visa materija sugriūtų į karštą branduolį, o tada laikas ir erdvė išnyktų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(2)
(2)
(0)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()