Kurgi plečiasi toji Visata?

Visatos plėtimasis neturi greičio metrais per sekundę. Plėtimasis išreiškiamas Hablo parametru, kurio dimensija yra atvirkščia laikui. Taigi galima kalbėti apie Visatos mastelio padvigubėjimą (tam prireiks maždaug tiek pat laiko, kiek dabar praėjo nuo Didžiojo sprogimo), bet ne apie greičius, tiesiogiai palyginamus su šviesos greičiu.

yra atvirkščia laikui atlesk, nesu fizikas, bet ka tai reiskia? visata pleciasi neziuredama i laika, atstuma, nuotoli... bet. ten ir turi buti greitis, arstumas, ir pagreitis, na ir laikas((kaip ji bematuotume).. jei fizikoj galima nubraukt laika ir atstuma, tai kuo man naudotis?

azas, c greiciu. Ka Laiqualasse turi omeny tai kad tikslesnis abibrezimas butu c/ly (ar sekunde) Patys tolimiausi objektai nuo musu juda tolsta beveik c greiciu, objektai esantys viduryje c/2. Yra manoma jog egzistuoja ojektai kurie nuo musu tolsta greiciau nei c, tai mes ju tiesiog nematom. Jei aktualu kaip tolsta objektas esantis uz metro: (metras/13.72 milijardai sviesmeciu)c na ir del tikslesnio apibrezimo reikia dar padalint is metro.

Laiqualasse, jei H0 mazeja begant laikui, vadinasi praeityje didejo (apvertus laiko skale), tai pries kiek laiko ivyko big bang? Tikriausi supranti kad amzius paskaiciuotas pagal tai kad H0 nesikeite laike, taciau, H0 yra konstanta erdveje, bet ne laike.

man visata kuria as matau.. o kad juda kaskas greiciau uz sviesa nera irodyta, ir ju nelieskim.. klausimas butu toks: jei jau visata greiteja tai lekdama zvaigzde(galaktika) beveik c, perkopia greiti ir praktiskai dingsta is teleskopu? kiek tokiu atveju uzfiksuota(100metu gal ir nedaug, bet dangaus kunu daugiau nei reikia)? tai paaiskinkit kaip 9 tokuij, kokia visata plecias greitejanciaii: ta kurios dar nesam istyre, ar saule nuo sprogimo vietos?

Mysliau, neklaidink žmonių. Visų pirma, mes matome ir objektus, kurie tolsta nuo mūsų greičiau už šviesą. Paprasčiausiai kai jų šviesa buvo išspinduliuota (visomis kryptimis), tai dalis tos šviesos kai kuriais atvejais galėjo pakliūti ir į tą erdvės (geriau nevadinti to erdvėlaikiu, nes reliatyvumas čia nelabai svarbus) dalį, kuri jau nuo mūsų tolo mažesniu, nei šviesos greičiu. Visų antra, objektai, esantys arti mūsų (Vietinė galaktikų grupė ir artimesni) nedalyvauja Visatos plėtimesi, taigi skaičiuoti, kaip toli tolsta objektas, esantis už metro, nėra prasmės. Kodėl nedalyvauja? Paprastas atsakymas - nes tarpusavio gravitacija nugali Visatos plėtimąsi. Teisingas atsakymas - nes tokiu masteliu erdvėlaikio metrika nebėra FRLW, o Visatos plėtimasis galioja tik toje metrikoje. Visų trečia, H0 yra išvis konstanta, o kinta tik H (t.y. Hablo parametras) Skaitinė išraiška c/H0 (ar c/H, imant bet kokį H) duoda tik labai apytikrį regimosios Visatos spindulį, o 1/H - tik apytikrį jos amžių. Tikrasis Visatos amžius apskaičiuotas naudojant pilną kosmologinį modelį ir įskaičiuojant plėtimosi spartos pokyčius. --- Didysis sprogimas centro neturi; kitaip sakant, centras buvo visur. Įsivaizduok sprogstančią granatą ir kažkur lekiančias jos skeveldras. Iš kiekvienos skeveldros požiūrio taško, ji bus "centre", jei aplink matys tik daug kitų tolstančių skeveldrų. Visatoje būtent taip ir yra - kiekvieną galaktiką galima laikyti tokia skeveldra. Kito atskaitos taško, kaip kad Žemės paviršius granatos atveju, neturime, taip pat nematome ir sprogimo pakraščio (jo turbūt ir nėra). Taigi mes visi esame centre.

Laiqualasse, neklaidink zmoniu, visu pirma maisai stebetojus, mes matom tik tai kas nuo musu tolsta negreiciau nei sviesa. Paimk pletimasi be dark energy, ir tolimiausia matoma objekta, ir po trilijardo metu tu matysi ta pati objekta, jo net poslinkis bus tas pats, ir greitis tolimo nepakis. visu antra, visatos pletimasis vyksta visur, nors jo skaiciavimas metre neturi prasmes, bet jis vyksta. visu trecia, H0 nera konstanta laike, reiksme isreikskiama (km/s)/Mpc mazeja begant laikui. C ir H0 duoda tikslu amziu, 13.7 mlrd metu, nereikia jokiu kitu paramatru. Galim paskaiciuot jei netiki.

Aš žinau, kad 1/H0 yra beveik tiksliai lygu Visatos amžiui. Bet tai yra sutapimas; šitai nebuvo tiesa ankstesniais Visatos laikotarpiais, tai nebus tiesa ir tolimoje ateityje.

Visatos pletimasis daznai maisomas su visuotine entropija, tai jau yra is fantastikos srities. Visata pleciasi nes tarp galaktiku per dideli atstumai ir nepakankama trauka. Del mases aisku. O galaktikos savo viduje tai jau kitas reikalas. Zvaigzdes galaktikos viduje gali judeti nuo galaktikos centro i sore arba i vidu, priklauso nuo zvaigzdziu ir branduolio mases. Zvaigzdziu ir planetu sistemos taip pat niekuo nepriklausomos nuo galaktikos pletimosi