Jie ieškojo signalo iš nežemiškos civilizacijos. Teleskopai sustingo prie K2-18b ()
Planeta K2-18b jau ilgą laiką traukia tyrėjų dėmesį, ypač nuo tada, kai Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko turtingą atmosferą, kurioje yra anglies dioksido ir metano.
© Hajor (CC BY-SA 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:USA.NM.VeryLargeArray.02.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už 124 šviesmečių nuo Žemės yra planeta, į katalogus įtraukta K2-18b numeriu. Stebėjimų duomenys rodo, kad šiuo atveju susiduriame su tikrai intriguojančia superžeme. Mokslininkai nusprendė patikrinti, ar iš šios planetos mus pasiekia koks nors radijo signalas.
Planeta K2-18b jau ilgą laiką traukia tyrėjų dėmesį, ypač nuo tada, kai Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko turtingą atmosferą, kurioje yra anglies dioksido ir metano. Šis pasaulis, nutolęs nuo mūsų per 124 šviesmečius, yra vadinamojoje savo žvaigždės ekosferoje, arba gyvybei tinkamoje zonoje, ir ilgą laiką buvo laikomas kandidatu į „hidrogeninio vandenyninio pasaulio“ (angl. hycean world) titulą – su vandenilio prisotinta atmosfera ir galimu visuotiniu vandenynu.
|
Dėl šio susidomėjimo mokslininkų grupė nusprendė į K2-18b sistemą nukreipti du galingiausius Žemės radioteleskopus: VLA (Very Large Array) Naujojoje Meksikoje ir „MeerKAT“ Pietų Afrikos Respublikoje. Toks plataus masto, vienalaikis planetos stebėjimas naudojant tokio kalibro prietaisus yra retenybė SETI (nežemiško intelekto paieškos) tyrimuose. Tai leido astronomams labai tiksliai patikrinti, ar iš šios planetos pusės mus pasiekia dirbtiniai, siaurajuosčiai radijo signalai.
Pagrindiniu projekto elementu tapo didžiulio užregistruotų signalų kiekio apdorojimas ir filtravimas. Šiam tikslui buvo panaudoti pažangūs algoritmai, tokie kaip COMIC sistema VLA radioteleskope ir BLUSE – „MeerKAT“. Verta atsiminti, kad radijo astronomijoje sėkmę taip pat lemia programinė įranga – būtent ji leidžia atskirti tikrus kosminius reiškinius nuo Žemės prietaisų keliamų trukdžių.
Tyrėjai pritaikė penkis atskirus filtrus, kad sumažintų klaidingų pavojaus signalų skaičių. Jie atmetė signalus, kuriuos trikdė Žemės šaltiniai, eliminavo tuos, kurie neturėjo Doplerio efekto (kas rodo kilmę iš Žemės), taip pat tuos, kurie neatitiko nustatyto signalo ir triukšmo santykio lygio. Taip pat buvo panaudota daugiapluoštė analizė, siekiant atskirti potencialius signalus iš už Saulės sistemos ribų, ir patikrintas signalų buvimas esant skirtingoms planetos orbitinėms konfigūracijoms.
Nepaisant milijonų galimų emisijų išanalizavimo, nė vienas signalas nepraėjo griežtos atrankos. Tyrėjai neužregistravo jokių vienareikšmiškų technologinės veiklos K2-18b planetoje įrodymų. Tačiau tai leido jiems nustatyti viršutinę hipotetinio radijo siųstuvo iš šios sistemos galios ribą, artimą garsiojo Aresibo (Arecibo) radaro lygiui.
Didžiausias šio tyrimo laimėjimas yra veiksmingų automatinės duomenų analizės metodų sukūrimas. Dėl to būsimos, dar platesnio masto stebėjimų kampanijos – pavyzdžiui, naudojant planuojamą SKA masyvą (Square Kilometre Array) – galės dar greičiau ir efektyviau ieškoti potencialių civilizacijų signalų.
