600 kg šiandien nukris į Žemę. Jis buvo kosmose 14 metų (FOTO) ()
Remiantis NASA prognozėmis, „Van Allen Probe A“ neturėtų pakenkti jokiems žmonėms.
© Ekrano kopija | https://x.com/TruePopulism/status/1751639784580153600/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Du NASA 600 kg sveriantys „Van Allen Probe A“ ir „Van Allen Probe B“ erdvėlaiviai nuo 2012 iki 2019 m. tyrinėjo Žemės radiacijos juostas.
Baigę savo misijas, jie liko skrieti mūsų planetos orbitoje. Dabar „Van Allen Probe A“ nusileido tiek, kad tikimasi, jog antradienį, kovo 10 d., vėl pateks į Žemės atmosferą, praneša „Space“.
Žemės radiacijos juostos, vadinamos Van Aleno radiacijos juostomis arba žiedu, yra įkrautų dalelių žiedai, kuriuos įkalina mūsų planetos magnetinis laukas. Jos atlieka svarbų vaidmenį saugant Žemę nuo kosminės spinduliuotės, saulės audrų ir nuolatinio saulės vėjo. Kosminė spinduliuotė, taip pat ir saulės dalelės, yra pavojingos astronautams, palydovams ir antžeminėms technologijoms, tokioms kaip ryšių, navigacijos ir elektros tinklai. Todėl mokslininkams svarbu suprasti, kaip veikia Žemės radiacijos juostos.
|
NASA erdvėlaiviai „Van Allen Probe A“ ir „Van Allen Probe B“ juos tyrinėjo nuo 2012 iki 2019 m. Jie buvo išdėstyti labai elipsinėmis orbitomis, todėl zondai galėjo būti nuo 618 iki 30 415 kilometrų atstumu nuo Žemės. Zondai surinko itin svarbius duomenis, kuriuos mokslininkai vis dar analizuoja.
🛰️☄️ La sonde Van Allen A de la NASA devrait rentrer dans l’atmosphère terrestre dans les prochaines heures.
— Xplora (@XploraSpace) March 10, 2026
🔹 Après 14 ans en orbite, la sonde Van Allen Probe A, lancée le 30 août 2012, est sur le point d’effectuer sa rentrée atmosphérique.
🔹 Selon les dernières prévisions de… pic.twitter.com/GXEni4CR8q
Van Alleno zondai A ir B buvo pirmieji zondai, keletą metų tyrinėję Žemės radiacijos juostas, būdami jose. Misijos archyviniai duomenys yra labai svarbūs prognozuojant, kaip Saulės aktyvumas veikia palydovus, astronautus ir net ryšių, navigacijos bei elektros tinklus Žemėje.
NASA misiją baigė 2019 m., kai erdvėlaiviui baigėsi kuras, ir nuo to laiko jis skrieja aplink mūsų planetą. Iš pradžių buvo tikimasi, kad abu zondai į Žemės atmosferą vėl įskris tik 2034 m.
Tačiau pastaruoju metu stiprus Saulės aktyvumas, įskaitant intensyvius žybsnius ir vainikinės plazmos išmetimus, lėmė Žemės atmosferos išsiplėtimą.
Tai reiškia, kad erdvėlaiviams vis sunkiau išsilaikyti aukštai virš mūsų planetos, o jų orbitos trumpėja.
Nauji skaičiavimai rodo, kad „Van Allen“ zondas B į Žemę vėl įskris apie 2030 m., o „Van Allen“ zondas A turėtų vėl įskristi antradienį, kovo 10 d. Nors zondas į atmosferą gali vėl įskrieti keliomis valandomis anksčiau ar vėliau, jau kovo 11 d.
NASA mano, kad didžioji dalis erdvėlaivio sudegs atmosferoje, tačiau manoma, kad kai kurie komponentai atlaikys kritimą.
Tuo pačiu metu nuolaužų susidūrimo su bet kuriuo žmogumi rizika yra labai maža – 1 iš 4200. Taip yra dėl to, kad 70 % planetos paviršiaus yra padengta vandeniu, todėl erdvėlaivio nuolaužos greičiausiai nukris atvirame vandenyne.
