Nauja „superžemė“ yra labai arti mūsų. Dangus ten atrodo kitaip ()
Tyrime nurodoma, kad tai uolinė superžemė.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai patvirtino superžemės tipo planetos, skriejančios aplink raudonąją nykštukę TOI-1080, esančią vos už 83 šviesmečių nuo mūsų, egzistavimą. Viskas rodo, kad ši planeta gali skrieti savo motininės žvaigždės ekosferoje (gyvybės zonoje).
Tyrėjų grupė, vadovaujama Yilen Gómez Maqueo Chew iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto, planetos aplink TOI-1080 žvaigždę buvimui patvirtinti panaudojo TESS palydovo ir antžeminių teleskopų duomenis. Pradžioje žvaigždės šviesos kreivėje pastebėtas charakteringas tranzito signalas, nurodantis planetos buvimą. Signalas buvo patvirtintas atlikus išsamius stebėjimus antžeminiais teleskopais.
Astronomai nustatė, kad planetos spindulys yra maždaug 1,2 karto didesnis už Žemės, o jos masė nesiekia 10,7 Žemės masės (tikėtina, ji artima 1,75 mūsų planetos masės). Tyrime nurodoma, kad tai uolinė superžemė.
TOI-1080 b pilną apsisukimą aplink savo motininę žvaigždę atlieka per 3,97 dienos, o tai reiškia labai mažą atstumą – vos 0,027 astronominio vieneto nuo žvaigždės. Mokslininkai apskaičiavo, kad planetos pusiausvyros temperatūra yra apie 368 K (maždaug 95 °C), o tai rodo vidutines, nors uolinėms planetoms ir šiltas, paviršiaus sąlygas.
Tyrėjai pabrėžia, kad planeta yra savo žvaigždės ekosferos viduje. Dėl šios priežasties jie daro prielaidą, kad TOI-1080 b gali gaubti anglies dioksido prisotinta atmosfera arba tankus deguonies sluoksnis. Tačiau šioms savybėms patvirtinti reikalingi tolesni atmosferos stebėjimai.
Analizėje taip pat aprašytos pačios žvaigždės TOI-1080 savybės. Tai M4V tipo raudonoji nykštukė, kurios masė siekia apie 0,16 Saulės masės, o skersmuo yra penkis kartus mažesnis už mūsų žvaigždės. Žvaigždės paviršiaus temperatūra siekia 3065 K, tad ji priskiriama prie vėsesnių šio tipo žvaigždžių. Taigi, tai vėsi žvaigždė, spinduliuojanti gerokai mažiau violetinės ir mėlynos šviesos, bet daugiau raudonos ir infraraudonosios.
Dieną tokioje planetoje dangus būtų gilios oranžinės, ochros arba rausvai rožinės spalvos. Žvelgiant tolyn nuo žvaigždės, dangus galėtų įgyti tamsius, beveik rudus atspalvius, nes atmosfera (darant prielaidą, kad ji panaši į Žemės) neturėtų ko „išsklaidyti“, kad būtų išgauta ryškiai mėlyna spalva. Verta pabrėžti, kad tokia planeta greičiausiai visą laiką yra atsigręžusi į žvaigždę ta pačia puse, todėl dienos ir nakties samprata ten irgi atrodytų kitaip.
Astronomai taip pat patikrino, ar aplink TOI-1080 gali skrieti kitos planetos. Remiantis TESS misijos duomenimis, buvo atmesta papildomų planetų, didesnių nei 0,9 Žemės spindulio, kurių orbitinis periodas būtų nuo 0,5 iki 7,7 dienos, taip pat didesnių nei 1,4 Žemės spindulio, kurių periodas siektų iki 19 dienų, buvimo tikimybė. Taigi TOI-1080 b išlieka vieninteliu patvirtintu objektu šioje planetų sistemoje.
