Dar kartą apie tai, kur skuba Visata

Taip, kaip visada, ne kreiva erdvė, o judanti. Ir tas "kreivumas" tik to judėjimo šiokia tokia aproksimacija, ne atvirkščiai.

"kuo toliau nuo mūsų yra kokia nors galaktika, tuo greičiau ji tolsta" tai ar mes esame sprogimo centre?

Ne, nesame. Žiūrint iš bet kurio taško, plėtimasis atrodytų taip pat.

Na pvz ispilkim kibira vandens su jame plaukiojančiais medžio gabaliukais. Visi gabaliukai tols viens nuo kito. Bet tai dar nereiškia, kad nėr kraštinių. Manau tavo teiginys remiasi tik teoriniu modeliu.

Jei vandens labai daug, tai kažkur ne per toliausiai nuo centro esantys medžio gabaliukai, matydami vien aplinkinių gabaliukų tolimą nuo jų, negalės pasakyti, kiek toli yra nuo centro. Jeigu vandens kiekį padarome begalinį, tada tas pat galioja visiems medžio gabaliukams. Ar Visata iš tiesų yra begalinė, atsakyti neįmanoma. Tačiau ji tikrai yra bent kažkiek didesnė, nei mūsų regima jos dalis. Mes esame regimosios Visatos centre, nes visomis kryptimis matyti galime vienodą atstumą; tas pats galioja bet kuriam kitam taškui Visatoje (nebent tas taškas yra netoli hipotetinio Visatos krašto ir tą kraštą mato). Iš visų šitų taškų plėtimasis atrodys iš esmės taip pat. Va dėl to jis ir vadinasi "becentris".

Dar čia pafantazavimas apie erdvės kreivumą. Panagrinėkim 2D sfera. Patogu paimti bet kokį gaublį. Tegu vienam poliuje yra šviesos šaltinis. Bet stebėtojas kažkur pusiaujyje matytų dvi žvaigždes priešingose pusėse. Padaręs spektrinę analizę suprastų, kad čia ta pati žvaigždė. Toks stebėjimas tikrai patvirtintų uždaros erdvės idėja. Dabar BRT tik geometrinis modelis. Gal ir neblogas, vistiek gryna geometrija. Todėl tikėti, ką jis numato ribiniams atvejams biški nelogiška. Dėl next stepo manau reiktų krūvos hipotezių kas tą kreivumą/tiesumą lemia ir jas tikrinti. Pvz šitą gyroskopo precesiją http://einstein.stanford.edu/MISSION/mission1.html visai neblogai ta geometrinė BRT numato. (bet čia ir ne ribinis atvejas) Gal tuo klausimu daugiau ką žinai, pvz ar čia priklauso nuo Žemės skersmens, Na, jei pvz. Žemę suspaustume kokia 10kartų , bet paliktume tokią pat masę , kampinį sukimosi greitį ir visus palydovo oritos parametrus. Kaip tada pasikeistų gyroskopo precesija?