Didžiausią teleskopą pasaulyje taip pat stato Kinija ir Indija

Pats teleskopo dizainas primena milžinišką akį. Gražu.

Smagu, kad valstybės sugeba varžytis ne tik karyboje, bet ir mokslo srityje.

Labai "kūrybingi" pavadinimai

pala havajei yra JAV tai kinija irgi prisededa,tai gerai sutare tada

Kinai ta milijarda galejo investuot i teleskopo statyba menulyje..

taip pat galejo investuoti ir i tarpgalaktini sviesos grecio kosmini laiva

Matai tokio dydzio teleskopu negali statyti bet kur. Tam reikia keliu parametru. Vienas is ju: Geras giedrumas. Dangus turi buti giedras. Antras ne ka maziau svarbus, infrastruktura, tokie teleskopai srebia tiek energijos kiek mazas miestelis, todel svarbu kad jis butu aprupinamas pakankamu energijos kiekiu. Kitaip tariant tokio dydzio teleskopo negali bet kur paimti ir pastatyti. Be to jai skaitei straipsni tai turejai suprasti, kad ne kinai ir ne indai projektavo ji, o tiesiog i teleskopa investavo.

Palauk, pamastyk- už tokią kainą teleskopo nepastatysi , reikstų skristi į Mėnulio teleskopo vietą daugybę kartų, o jį tūrėtų surinkti labai sudėtingi robotai- tai fantastika... Kur kas realiau kad į kosmosą paleistų 6 metrų teleskopą- maždaug prilygtų šiam projektui, o kaikuriuose spektro dalyse netgi pranoktų milžino galimybes. Žinoma kaina būtų gerokai didesnė.

Jeigu kas nesuprato, tai TMT yra JAV teleskopas ir jo statybą organizuoja CalTech ir University of California. O indai ir kinai prisidės tik pinigais, t.y. iš esmės išpirks dalį stebėjimo laiko. Ir kaip minėta didžiausiuoju šitas teleskopas bus neilgai, nes Europa (Europos Pietų Observatorija) jau pradeda statyti 42 metrų teleskopą.

Pirma kiniečiams tektų ten nuskristi... Apollo programa (6 sėkmingi nusileidimai Mėnulyje) dabartiniu NASA vertinimu amerikiečiams kainavo apie 170 milijardų dolerių (2005 metų pinigais).

Konkurencija yra resursų šveistymas, nes gamina nereikalingas to paties daikto kopijas šiuo atveju teleskopą. Kooperacija yra žymiai produktyvesnė: susirinktų mokslinkai iš viso pasaulio ir pasidalintu žiniomis ir pastytų geriausią teleskopą kokį tik galima, nes tai vienas pastato, tai kitas pastato ir švaisto resursus. Juk mes esam viena rūšis H.Sapiens ir valstybių sienos egzistuoja tik žmogaus galvoje, bet iš tikrųjų ten jokios sienos nėra

Dabar tai kainuotu bent kelis kartus pigiau, nes nebereiketu isradineti nauju technologiju, o jai viskas butu gaminama kinijoje ir gamybos kastai kristu zenkliai, nes darbo jega pigi na taip, tas milijardas tokiam projekte tas pats kas grudas arkliui..

Nereiketu isradineti nauju technologiju? Lyginti 1969-1972 metu skrydzius su siandienos standartais tas pats kas lyginti Modernu WWI lektuva ir sakyti kad galima su juo siandien saugiai skristi. Taip tuo metu tai buvo moderniausia ka zmonija turejo, taciau siandienai... siandienai su tiek nepraeitum.

tai, kad yra visa reikiama technologja skrydziui iki marso, tik vienintele beda pinigai. O ano meto technologiju su siandiena as nelyginu, nes kalbu apie tecnologija apkritai, kuri israsta iki musu dienu

Sorry siuolaikines kosmines technologijis is esmes nepasikeite ir yra vis dar toks pat slamstas. Su tokiom technologijom tik paldydovus i orbita skraidinti o ne astronautus i marsa. Jos gremezdiskos, letos ir tikrai ne pacios patikimiausios. Taip turbut galima nuskraidinti pirmyn ir atgal taciau, mano nuomone tik del pasididziavimo kad noriu buti pirmas o ne del to kad tai butu efektyvu ar naudinga.

Nu taip, pasistato vienintelį ir nepakartojamą teleskopą vienoj vietoj, o ten jei ne debesėlis užplaukia tai žiū koks šiaip gamtos kataklizmas ir nebėr stebėjimų. Jau neskaitant, kad gal norėtųsi informacijos ir iš kitos Žemės pusės ar šiaip kitokiai metodologija sutenkamos...