Galingas M8,7 kategorijos žybsnis Saulėje kilo sausio 23-iosios rytą, apie 6:00 Lietuvos laiku. Didžiulį ultravioletinės spinduliuotės kiekį, susiformavusį po masyvaus žybsnio Saulės dėmėje 1402, užfiksavo ir NASA Saulės dinamikos observatorija (Solar Dynamics Observatory), ir Saulės heliosferos laboratorija (Solar Heliospheric Observatory, SOHO), ir paldovai STEREO. Pranešama, jog Žemę pasieks galingiausia per pastaruosius septynerius metus geomagnetinė audra.

Tiesa, kadangi dalelių srautas skrieja ne tiesiai į Žemę, o virš jos šiaurinio ašigalio, didžiulių nuostolių galimybę ekspertai atmeta.

Pastaruoju metu grėsmių iš dangaus Žemėje nestinga. Planetos paviršiun krinta ne tik mįslingi kosminiai rutuliai, bet ir seni bei nauji palydovai, kosminiai aparatai, meteoritai. Pavojų kelia ir iki 2013-ųjų augsiantis Saulės aktyvumo maksimumas.

Stebėjimų duomenys byloja, jog vainiko medžiagos naujausio išsiveržimo metu į kosminę erdvę išlėkusios didelės energijos dalelės Žemės link skrieja maždaug 2250 km/s greičiu.

Laimei, šis energijos pliūpsnis skrieja ne tiesiai į Žemę – anksčiausiai sausio 24 d. pavakarę (apie 16:00 Lietuvos laiku) turėtų pasiekti šiaurinę Žemės magnetosferos dalį. Tai reiškia, jog šiauriniame pusrutulyje gyvenantys mėgėjai pasižvalgyti po naktinį dangų artimiausią naktį gali tikėtis šiaurės pašvaisčių spektaklio.

Naujasis Saulės žybsnis gali būti pavojingas palydovams, komunikacijos sistemoms ir lėktuvams – ekspertų vertinimu, tai bus galingiausia saulės audra per pastaruosius septynerius metus (nuo 2005-ųjų).

Tiesa, NASA specialistai grėsmės nelinkę sureikšminti ir sako, jog tai neturėtų būti vienas iš rimčiausių pasekmių turėsiantis Saulės aktyvumo epizodas. Grėsmių neturėtų kilti ir Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) dirbantiems astronautams.

Vaizdo siužetas

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (11)