Kosminis zondas aptiko keistą mikrobangų rūką (0)
Naujos Europos kosminio aparato padarytos Paukščių Tako nuotraukos patvirtina, kad galaktikos centrą gaubia mikrobangų rūkas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šias nuotraukas padarė Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Planck“. Jose užfiksuota ne tik keista mikrobangų migla, bet ir iki šiol nematyti šaltų dujų fragmentai ten, kur formuojasi naujos žvaigždės, rašo SPACE.com.
Užuominų apie energijos miglą pateikė ankstesnė NASA misija, tačiau „Planck“ matavimai jos egzistavimą patvirtino, teigia tyrėjai. Šie nauji duomenys turėtų padėti mokslininkams sukurti detalesnį kosmoso planą, pridūrė jie.
„Nuotraukos atskleidžia du įdomius galaktikos, kurioje gyvename, aspektus. Jos rodo aplink galaktikos centrą esančią miglą ir šaltas dujas, kurių iki šiol nematėme“, – teigė „Planck“ misijos mokslininkas Krzysztofas Gorskis iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos ir Lenkijos Varšuvos universiteto observatorijos.
Mikrobangų šviesa sklinda iš srities, supančios galaktikos centrą. Ji panaši į energiją, vadinamą sinchrotronų emisija, kuri sukuriama tuomet, kai elektronai sklinda per magnetinius laukus, aiškino „Planck“ misijos mokslininkas Davide'as Pietrobonas.
„Tačiau esame suglumę, nes ši migla trumpesnėse bangose yra ryškesnė nei panaši šviesa, spinduliuojama kitose galaktikos vietose“, – teigė K. Gorskis.
Mokslininkai pateikė kelis galimus to paaiškinimus, tarp kurių – galaktinis vėjas, didesnis supernovų sprogimų dažnis ir tamsiosios medžiagos dalelių sunaikinimas.
Taip pat paskelbtas naujas „Plank“ sudarytas anglies monoksido pasiskirstymo danguje žemėlapis.
Šaltų dujų debesys Paukščių Take ir kitose galaktikose daugiausiai sudarytas iš vandenilio molekulių, o dėl to šiuos debesis sudėtinga pamatyti, nes jie neskleidžia beveik jokios radiacijos. Anglies monoksido molekulės daug retesnės, tačiau jos susiformuoja esant panašioms sąlygoms ir skleidžia daugiau šviesos. Ieškodami danguje anglies monoksido, mokslininkai gali nustatyti daug sunkiau aptinkamus vandenilio debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės.
Anglies monoksido žemėlapio sudarymas, naudojant ant žemės esančius radijo teleskopus, yra daug laiko pareikalaujantis procesas, taigi ankstesni tyrimai dėmesį sutelkė į tam tikras dangaus dalis, kur, kaip spėta ar jau nustatyta, buvo molekulių debesys.
Tačiau „Planck“ galėjo nuskenuoti visą dangų, ieškodamas dujų pėdsakų anksčiau netyrinėtos vietose, teigė mokslininkai.
„Rezultatai, kurių pasiekė „Planck“, tyrinėdamas galaktinę miglą ir anglies monoksido pasiskirstymą, leido mums naujai pažvelgti į kai kuriuos įdomius procesus, vykstančius mūsų galaktikoje“, – teigė Janas Tauberis iš Europos kosmoso agentūros.
„Planck“ observatorija paleista 2009 metais. Jos tikslas – atlikti detaliausius iki šiol kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės, likusios po Didžiojo sprogimo, matavimus.
Tyrinėdami šią spinduliuotę, mokslininkai tikisi geriau suprasti, iš ko sudaryta visata, ir jos struktūros kilmę. Tačiau šią radiaciją galima pasiekti tik tuomet, kai visos pirmame plane esančios emisijos, tarp jų – galaktinė migla ir anglies monoksidas, kurį aptiko „Planck“, yra identifikuojamos ir pašalinamos.
