Tarptautinė tyrėjų grupė pranešė viename iš Saturno palydovų – Dionėje – aptikusi deguonies. Specialistai yra linkę manyt, jog deguonies dujų gali būti ir kai kuriuose kituose žieduotojo dujinio milžino palydovuose.

Kad Dionėje gali būti deguonies, mokslininkai numanė ir anksčiau. Tačiau apčiuopiamų to įrodymų iki šiol nebuvo užfiksuota. Cassini detektorius užfiksavo deguonies jonų, o šie išsiskyrė jonizavus neutralius deguonies atomus, kurių ten tikrai netrūksta.

Astronomai neabejoja ir dėl deguonies šaltinio. Tai – įkrautos dalelės, kurias generuoja galinga Saturno radiacija, vandens ledą suskaido į vandenilį ir deguonį, aiškina BBC.

„Energingosios dalelės atsitrenkia į ledinį Dionės paviršių – iš suskaidyto ledo atomų susidaręs molekulinis deguonis tokiu būdu sudaro palydovo egzosferą. Mes turime pagrindo manyti, jog analogiški procesai vyksta tiek Saturno, tiek Jupiterio palydovuose, – pasakoja vienas iš tyrimo autorių, Londono universitetinės kolegijos astronomas Endrius Koutsas (Andrew Coates). – Tokie procesai tikėtini ir kitose planetinėse sistemose.“

Anot tyrimo autorių, skysto vandens, taigi, ir gyvybei palankių sąlygų Dionėje nėra. Tačiau to negalima pasakyti apie kitus dujinių milžinų (Saturno, taip pat Jupiterio) palydovus – pavyzdžiui, Dionės brolį Enceladą ar Jupiterio palydovus Europą, Kalistą ar Ganimedą.

„Kai kuriuose iš palydovų egzistuoja skysti vandenynai, tad gyvybės galimybės juose nereikėtų skubėti atmesti,“ – pažymi E. Koutsas.

Deguonies iki šiol buvo rasta kitame Saturno palydove Rėjoje ir Saturno žieduose.

Išsamiau susipažinti su tyrimo rezultatais galima žurnalo „Geophysical Research Letters“ publikacijoje.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (0)