Visatos vaikų gyvenimas. II dalis: gyvenimo audrų sudrumsta galaktikų evoliucija (Video)

Geras straipsnis.

Neblogas. z = 1 prilyginama 10 Gyr uzkliuvo. Andromeda+Milky Way reiktu vadinti Androway, na del pavadinimo su kaimynais pasitarsim

, ačiū

, kodėl darinio šaknį nori imti iš mažesnio nario (Paukščių Takas už Andromedą dvigubai sunkesnis, jei teisingai pamenu)?

while a 2006 study put the mass of the Milky Way at ~80% of the mass of the Andromeda Galaxy." Taigi nors labai tiksliai sunku pasakyti, bet atrodo, kad Andromeda yra šiek tiek masyvesnė.

Laiqualasse, zinoma ne tiesiskai, bet z = 1 tai kazkur 7 Gyr, z = 2 - 9, o z = 4 - 11 apytiksliai.

- taip, tavo tiesa, kažką susipainiojau rašydamas. Paprašysiu redakcijos, kad pataisytų.

Laiqualasse, ačiū už straipsnį. Kaip ir visus kitus tavo straipsnius, labai įdomu skaityti.

Straipsnis, žinoma, įdomus. Sudomino, vieta apie juodąsias skyles po galaktikų susidūrimo. Po susidūrimo JS paauga nestipriai nuo prarytų dujų. Bet susidūrus dviems galaktikoms turėtų susidurbti juodosios skylės. Jos abi turėtų kaip ir susilieti bendros JS masę padidindamos maždaug 2x. Ar kada nors buvo pastebėti tokių gigantų susidūrimai ar dėl didžiulės gravitacijos kažkuri supermasyvi JS išmetama į tuščią kosminę erdvę?

, iš tos pačios wikipedijos, Milky Way: Mass 1.0-1.5×1012 M☉. Ar čia kažkaip skirtingai skaičiuoja?

, iš kur paimta masė, 10-11 puslapiuose radau teiginį, jog Paukščių Tako masė sudaro ~80% Andromedos masės.

ir šiame portale

, nesupratau: negi nėra vienos kažkokios nomenklatūros, kas vadinama galaktikos mase? Kodėl, skaičiuojant bendrą sistemos masę, dujos ir tamsioji materija turėtų būti išskirta? Juk ir ežiukui aišku, kad gravitacija ir elektromagnetinė sąveika (arba primityviau, masė ir krūvis) yra visiškai skirtingi dalykai. Kažkaip keistai: "nešviečia, tai galima laikyti, jog netraukia". Ir dar: kodėl vienoje enciklopedijoje, dviejuose straipsniuose apie panašius objektus, po vienu vardu slypi skirtingi objektyvūs parametrai? Tada dar galima klausti: ar negali egzistuoti tokia skaičiavimų metodika, pagal kurią PT sunkesnis už M31 (just for curiosity)?

Tokia metodika zinoma galima, tik klausimas kiek ji teisinga. Mases nustatymas yra gana sudetingas reikalas, skirtingose teorijose skirtingos ir mases, kadangi didziaja dali mases sudaro dark matter tai ir paskaiciuoti sudetinga, pauksciu tako mases paskaiciavimas yra dar sudetingesnis kadangi mes esame jo viduje, isoreje esancius objektus daug lengviau stebeti. Spejant galima sakyti jog, andromeda turi apie 3 kartus daugiau zvaigzdziu ir apie 20% didesne mase. Na ka tikrai galima pasakyti tai jog susijungimas bus gana dramatiskas.

Manau, kad nelabai. Kiek man žinoma, visos sudedamosios M31 dalys yra masyvesnės (ar bent jau tiek pat masyvios), nei Paukščių Tako. Myslius irgi teisingai parašė, Paukščių Tako masę nustatyti sudėtinga, nes į jį žiūrime iš vidaus.

Tai jei teisingai suprantu, kas yra dinaminė masė - ar ji ir neturėtų pagal nutylėjimą vadintis mase? Tarkim, kalbėdami apie Žemės masę juk neišskiriame atmosferos, ar neduok die lengvesnių už orą dujų kaip neigiamos masės. Kai kalbame apie astronominius kūnus juk visuomet imame tokią masę, kad ji atitiktų Niutono dinamikos dėsnius, ypač F = G \frac{m_1 m_2}{r^2}\ (iš čia neturėtų būti aiškus dviejų objektų masių santykis?). Ar čia vėl klystu?

Dinaminė masė taip, turbūt turėtų vadintis mase. Bet - kur galaktikos kraštas? Tam tikra prasme galaktikos riba galima vadinti virialinį spindulį, bet šis apibrėžiamas gana keistai (spindulys, kurio viduje vidutinis tankis 200 kartų viršija kritinį kosmologinį tankį). Taigi virialinė masė yra turbūt arčiausiai to, ką nori vadinti "tiesiog mase". Kalbant apie galaktikas, "masė" svarbi nebūtinai tam, kad būtų apskaičiuojama kokia nors orbita. Svarbios ir, pavyzdžiui, žvaigždėdaros savybės, tarp kurių yra ir žvaigždžių masė bei dujų, iš kurių gali formuotis žvaigždės, masė. Taigi ir atsiranda keli masės variantai.