Rasta penkta egzoplaneta, kurioje galėtų būti gyvybei tinkamos sąlygos

Apskritiminės orbitos, tai dar palankesnės sąlygos, nei pas mus.

Įdomu, ar labai labai toli nuo mūsų?

Kodėl?

Iš tikrųjų tai visai šalia. Ir bendravimas su potencialiais kaimynais būtų visai pakenčiamas. 20 metų žinutė keliautų, po dar dvidešimt jau ir atsakymo sulauktume. Kadangi dar patys negavom jų žinutės ar atsakymo, į šimtmetį trunkantį triukšmavimą - panašu kad fantastinio filmo apie invaziją scenarijaus teks kiek palūkėt. Nors apie vizitą ten jau galima pradėti fantazuot. Teoriškai ir per gerą trisdešimtmetį galėtume nuvykt. O praktiškai... Tai atliksim ne anksčiau kaip po kokio šimtmečio.

Nes nėra sezonų, kaip žiema ir vasara, todėl ten visada arba vasara arba žiema, nereikia tokių sudėtingų evoliucijų, kaip lapų numetimas rudeniais. Neegzistuotų paukščių migracijos ir t.t. Tai didelis pliusas prisitaikant prie aplinkos, kuri nėra linkusi į ekstremalius išbandymus. Žinoma jei nėra atmosferos, tai temperatūrų pokyčiai vis tiek gan ryškūs, bet ne tokie, kaip elipsinėse, todėl bet kokiu atveju sąlygos geresnės.

Hm... Užduosiu klausimą. Kurį mėnesį Žemė yra arčiausiai ir kurį toliausiai Saulės?

Kiek zinau metu laikai priklauso nuo planetos asies pasvyrimo. Na jei orbita butu elipsine tai irgi turetu itakos, bet man rodos zemes orbita, kaip ir daugelio planetu yra apskritimo.

Žemės orbita yra, kaip ir, elipsės formos (o to, kaip ir, paaiškinimą, rasi čia: http://www.fizika.lm.lt/content/view/641/113/ )

Žemės orbita yra elipsinė, perihelyje Žemė yra 147,1 mln. km, o afelyje 152,1 mln. km atstumu nuo saulės. Skiriasi labai ne daug, bet visgi elipsė. Bet įtakos metų laikams tai visiškai neturi. Atsakysiu į savo klausimą. Žemė liepos mėnesį būna afelyje, o perihelyje, grudžio. (tai kiek sujauks genio pasaulį...)

Na aš tik iš paveiksliukų kiek pamenu orbita visur atrodydavo kaip apskritimas o kaip tiksliai tai nežinojau.

Žemės orbita beveik apvali, bet vistiek turi įtakos žiemos ir vasaros klimatui. Jei vasara būna drėgna, tai žinokite, kad šiuo metu žemė yra arčiau saulės. Taigi, net maža mūsų žemės elipsinė orbita geba "įvelti" skirtingus klimatus tarp vienodų sezonų. Taigi, jei ašis būtų statmena, tai sezonus vadintume pagal nuotolį nuo saulės.

Genijau, tau jau paaiskino viska, bet vis tiek kuri

Aš nieko nekuriu, viską pasako Malkovičiaus teorija apie kurią turbūt net nesi girdėjęs.

Kur būtų galima paskaityti apie šią teoriją?

Kaip jau minėta anksčiau, Žemės sezonai priklauso nuo planetos ašies posvyrio kampo, o ne (bent jau šiuo atveju) nuo orbitos ekscentriškumo. Žemės orbitos ekscentriškumas artimas nuliui, kas reiškia, jog Žemė juda beveik apskritimo orbita. Sezonų nebuvimas priešingai Tavo teigimui tik sulėtintų evoliuciją: sezonų kitimas yra tik dar vienas prisitaikymo kriterijus, kurio turi laikyti gyvybė, kas ją verčia keistis ir geriau prisitaikyti, tobulėti.

Norėčiau nesutikti su Tavimi. Tai galioja, kai jau gyvybė knibždėte knibžda, o ne tuomet, kai negyvenamoje planetoje užgimsta pirmieji gyvybės signalai. Jei neklystu, tai gyvybė užgimė iš archeo bakterijų, kurios atsirado būtent šiltame vandenyje, kurį šildė volkanai, todėl jis neužšaldavo ir visada būdavo šiltas. Vis gi, gyvybė užgimė palankiose sąlygose, o ne atšiauriame ir ektremaliai besikeičiančiame paviršiuje.

Aš jau sakiau, kad orbita įtakos sezonams neturi... Kaip Žemė arčiau Saulės gali būt drėgną vasarą, jei liepą atstumas tarp Saulės ir Žemės yra didžiausias? Radiacijos kiekiai kiti? Ir kiek skiriasi? 0,01%? Jei ašis būtų statmena, būtent. O tu iškart: "jei jau apvali orbita, tai sezonų planetoj nėra!" Tu tikriausiai esi iš tų, kurie neįsikerta jei ir pirštu bado į atsakyma, ar ne? Išauk.

O aš su tavimi nenorėčiau sutikti. Laboratoriškai įrodyta, kad tas nepastovumas ir kitimas ir padėjo užgimti gyvybei. Daug įtakos turėjo ir tie patys potvyniai ir atoslūgiai, davė tą vibraciją, maišančią pirmykštę sriubą. Tas nuolatinis kitimas sąlygojo tinkamą chemikalų maišymąsi. Gyvybė užgimė toli gražu ne oazėje...

Tas pats tavo mokslas sako, kad turėk energijos ir turėsi viską. Kaip manai, kam tie dalelių greitintuvai? Esmė, kad atsiradus naujai dalelei ir norint kuo ilgiau išlikti reikia tam idealių sąlygų, o ne ekstremaliai kintančių. Idealios sąlygos verčia klestėti, o atšiaurios sunykti, tu man gali pasakot nepasakojęs savo išvedžiojimus apie bakterijų išnešiojimą per potvynius, bet aš pasilieku NASA logikos ribose, kad gyvybės reikia ieškoti ten kur sąlygos geresnės, o ne atšiauresnės. Ten kur jai yra bent menkiausios sąlygos suklestėti.

ei jus ka neskaitet apie astrofizika ar koki daikta metu laikai susidaro nuo asies pasvirimo o ne nuo afelio ar perihelio tas beveik naudos jokios netyuri jis tik prideda kelis laipsnius likusius kelisdesimt sudaro asies pasvirimas kuris yra 21 laipsnis beto kuo labiau zeme pasvirusi tuo salciau bet del zemes sukimosi is inercijos kai zeme buna afelyji jisutampa su pasvirimu 21 laipsniu tai prideda dar kokia 10 laipsniu taigi mes gaunam ziema ir vasara bet paskutiniu metu metu laikai gana greitai keiciasi o tai yra kaltas klimato atsilimas va zmones cia jums visa enciklopedija o kas del gliese 581 g gyvenimo salygos labai priklauso ne ti nuo nuotolio bet ir nuo planetos pasvirimo kampo ir ar isvis ji svirduliuos bet dar jei mes norim nusiusti zmones tenuis viskas priklausys ar ten bus vandens bet jei ir bus bet ar jis netures priemaisu kokiu subatomineme lygmenyje ir ar jis bus apskritai tinkamas vartojimui plius dar bus atmosfera ar jos pralaidumas ultravioletiniu spinduliu bus tinkamas kokiai gyvyberi beto dar oras ar jeme nebus kokiu mikrodaleliu kurios gali pakenkti zmogaus organizmui taigi zmones net jei mes ir rasim sau tinkama planeta visvien reiktu istirti daugybe aspektu kurie gali lemti gyvybe ir gyvenima toje planetoje