Jei astronominio „Mesier“ katalogo 68-ąjį objektą kada nors teko matyti pro teleskopą, vaizdas turėjo būti įspūdingas. Tačiau orbitinio teleskopo „Hubble“ objektyvui atsiveria kur kas įstabesnis vaizdas – spiečius čia primena spindinčią galaktikos deimantų karūną.

M68 – kosmose esantis sferinis žvaigždžių telkinys, kuris astronomijoje vadinamas žvaigždžių spiečiumi. Šis maždaug 2 tūkst. regimųjų žvaigždžių pulkas visatos platybėse savo šokį šoka jau daugiau kaip 10 mln. metų. M68 gretose – 250 žvaigždžių milžinių ir 42 kintamosios žvaigždės.

Šviesa nuo Žemės iki šio spiečiaus keliautų 33 tūkst. metų, o telkinio skersmuo – 106 šviesmečiai. Spiečiaus nares krūvoje išlaiko jį sudarančių žvaigždžių gravitacinės jėgos – tokiu būdu spiečius kosminėje erdvėje gali išlikti milijardus metų.

Žvaigždes sudarantys cheminiai elementai savo pėdsakų palieka šviesulių šviesoje. M68 žvaigždžių spektroskopinė analizė astronomams leidžia manyti, jog jose sunkiųjų elementų (anglies, deguonies, geležies) – mažiau nei mūsų Saulės tipo žvaigždėse.

Kadangi žvaigždžių evoliucijos eigoje žvaigždės tokių elementus susintetina branduolinių reakcijų metu, tokia M68 sudėtis suponuoja, jog mažiau sunkiųjų elementų turinčios žvaigždės priskirtinos ankstyvesnėms visatos epochoms. Beje, sferinius spiečius sudarančios žvaigždės priskiriamos seniausioms žvaigždėms, kurios kosmose dega jau 10 mlrd. ir daugiau metų.

Kosminiai „Hubble" šedevrai (1): tobuliausia geometrinė struktūra

Kosminiai „Hubble“ šedevrai (2): „žvaigždžių lopšelio" bokštas

Kosminiai „Hubble" šedevrai (3): keturkampė žvaigždė

Kosminiai „Hubble" šedevrai (4): gepardo profilis

Kosminiai „Hubble" šedevrai (5): retos žvaigždės agonija

Komentarai (1)