Dar sykį apie tai, kodėl Marsas raudonas (4)
Marsaeigiui „Curiosity“ siunčiant pirmąsias grublėtos planetos paviršiaus nuotraukas, artimiausiomis savaitėmis išvysime daug raudonai oranžinių peizažų. Tačiau kodėl Marsas raudonas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprasčiausias raudonosios planetos spalvos paaiškinimas – regolite, paviršiaus medžiagoje, yra daug geležies oksido. Ta pati medžiaga atspalvį suteikia kraujui ir rūdims. Tačiau kodėl Marse tiek daug geležies, kodėl geležis „oksiduota“ ir kodėl geležies oksidas yra raudonas?
Viskas prasidėjo prieš 4,5 mlrd. metų. Kai formavosi Saulės sistema, daugumai planetų teko porcija geležies. Susidaręs seniai mirusių žvaigždžių centre, šis sunkusis elementas sūkuriavo dujų ir dulkių debesyje, iš kurio vėliau susiformavo Saulė ir planetos. Didžioji dalis Žemės geležies nugrimzdo į jos branduolį, kai planeta dar buvo jauna ir išsilydžiusi. NASA mokslininkai mano, kad dėl mažesnio Marso dydžio ir silpnesnės traukos geležis šioje planetoje mažiau išsiskirstė. Jis turi geležinį branduolį, tačiau geležis paplitusi ir viršutiniuose sluoksniuose, rašo lifeslittlemysteries.com.
Įprasta geležis – blizgi ir juoda. Elementas raudoną atspalvį įgauna tik tuomet, kai sąveikauja su deguonimi. Esant pakankamai deguonies, jis tampa geležies (III) oksidu, sudarytu iš dviejų geležies ir trijų deguonies atomų. Kodėl tiek daug geležies Marso paviršiuje oksidavosi?
Iš tiesų, aiškaus atsakymo į šį klausimą vis dar nėra. Akivaizdu, kad dėl erozijos geležis Marse surūdijo. Tačiau ar dėl to kaltos liūtys, kurios, kaip manoma, merkė jauną Marsą, o regolitą apibombardavo deguonies atomais, išsilaisvinusiais iš vandens molekulių? Ar oksidacija vyko pamažu, per milijardus metų, kai saulės šviesa suardė anglies dvideginį ir kitas atmosferoje buvusias molekules, sukurdama oksidantus, tokius kaip peroksidas ir ozonas? Ar, kaip 2009 metais teigė danų mokslininkai, Marso dulkių audros pamažu rūdino geležį, trupindamos kvarco kristalus, esančius regolite, ir atidengdamos daug deguonies turinčius paviršius?
Kadangi niekas nežino tikslaus paaiškinimo, šiuo požiūriu Marso spalva vis dar yra mįslė. Tačiau kad ir kaip jo paviršius rūdijo, geležies (III) oksidas raudonas atrodo todėl, kad jis sugeria mėlynas ir žalias šviesos spektro bangas, o atspindi raudonas.
Dėl rausvo atspalvio, matomo net už milijonų kilometrų, planeta gavo romėnų karo dievo Marso vardą. Pavadinimą atsižvelgdamos į šią ypatybę jai suteikdavo ir kitos civilizacijos. Pavyzdžiui, egiptiečiai ją vadino „Her Desher“, o tai reiškia „raudonoji“, senovės kinų astronomai – „ugnies žvaigžde“.
