Geriausi visų laikų kosmoso fotokadrai astronautų ir mokslininkų požiūriu (Foto)
(4)
Kosmoso žavesys. Kerinčių visatos tolių grožis. Žvelgiant į naktinio dangaus gelmes ir mąstant apie jas, į galvą ateina dar ne tokių epitetų. Kaip ten bebūtų, kosmosas – itin fotogeniška vieta. Žiūrėjimas į dangų žmoniją įkvėpė ne vieną šimtmetį, o pirmosios kosmoso fotografijos jos santykį su dangumi pakeitė amžiams. Ką ir bekalbėti apie ne taip seniai išaušusią nuotraukų iš kosmoso erą. „Space.com“ paprašė mokslininkų, astronautų, istorikų ir kt. ekspertų išrinkti mėgstamiausias kosmoso nuotraukas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
„Žmogus jau matė tekant Žemę...“
Viena iš labiausiai nominuotų pasaulyje fotografijų, be abejo, yra kadras, pavadinimu „Žemės patekėjimas“ („Earthrise“) – pirmoji nuotrauka, kurioje Žemės planeta užfiksuota aplink Mėnulį skriejančių žmonių. Šį kadrą 1968 m. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) užfiksavo misijos „Apollo 8“ astronautas Bilas Andersas (Bill Anders) – jo vadovaujama įgula erdvėlaiviu pirmąsyk apskriejo aplink Mėnulį.
„Ši nuotrauka tapo pasiekto technologinio progreso simboliu, - aiškina astronomė Džil Tarter (Jill Tarter), viena iš Nežemiškos gyvybės paieškų instituto SETI įkūrėjų. – Ji leido mums, Žemės gyventojams, pamatyti mus pačius iš šalies, suvokti, kad gyvename vienintelėje tokioje, mažoje, trapioje, nuostabioje planetoje. Tokia perspektyva šiandien yra dar svarbesnė. Daugelis nūdienos iššūkių reikalauja į tolimą ateitį orientuoto mąstymo ir globalinių pastangų – valstybių sienos šioje nuotraukoje praranda prasmę.“
Mėgstamiausia nuotrauka šį tekančios Žemės kadrą pasirinko ir kita su astronomija itin artimai susijusi moteris – astronautė, viena iš dviejų daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programos „Space Shuttle“ įgulos vadovių-moterų Pamela Melroi (Pamela Melroy).
„Kosmose nauji perspektyvos taškai visuomet atveria sukrečiančių vaizdų: patys patyrėme, jog kada tik buvo pastatyta Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS), joje sumontuotos kameros ir iliuminatoriai atvėrė neregėtų, stebinančių vaizdų iš kosmoso, - pasakoja buvusi astronautė. – Tačiau pirmasis tekančios Žemės kadras, kurį „pagavo“ „Apollo 8“, buvo, ko gero, netikėčiausias ir įstabiausias visų laikų kadras – visiškai naujas erdvėlaivio Žemė vaizdas!”
Kadrui „Žemės patekėjimas“ savo balsą atidavė ir vyriausiasis NASA „James Webb Space Telescope“ projekto mokslininkas Džonas Mezeris (John Mather), taip pat astronomijos rašinių ir knygų autorė Dava Sobel.
Pastarajai „Žemės patekėjimas“ prilygo kitam garsiam kadrui – kosminio teleskopo „Hubble“ padarytam 1995 m. Nuotrauka vadinasi „Hubble Deep Field“ („Kosmoso gelmės pagal „Hubble“). Joje užfiksuota šviesa, pasiekusi objektyvą iš tūkstančių tolimų galaktikų.
„Abi šios nuotraukos atveria sąmonę, kelia nuostabos jausmą ir žadina smalsumą“, - vardija D. Sobel.
Šiuos du kadrus Nobelio fizikos premijos laureatas Frankas Vilčekas (Frank Wilczek) iš Masačiusetso technologijų instituto (MIT) įvardijo kaip „garsiąją klasiką“.
„Kad galerijoje būtų ir ko nors šviežesnio, paminėsiu vieną iš naujausių kadrų, kuris toli gražu nėra toks nuostabus, tačiau labai prasmingas ir motyvuojantis, - intriguoja F. Vilčekas.
Jo mėgstamiausiu išrinktas kadras vadinasi „Žemė iš Marso“. Šią nuotrauką 2004 m. kovo 8 d. nufotografavo marsaeigis „Spirit“. Tai yra pirmoji Žemės nuotrauka, padaryta iš kitos planetos, esančios toliau už Mėnulį.
Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) astronomui Gregui Laflinui (Greg Laughlin) mėgstamiausias kosmoso kadras yra Neptūno ir jo palydovo Tritono pjautuvų fotografija, kurią 1989 m. užfiksavo kosminis zondas Voyager 2.
„Šioje nuotraukoje nėra dirbtinių spalvų, nėra „fotošopinių“ gudrybių, - pažymi F. Laflinas. – Ši nuotrauka žavinga, paslaptinga ir estetiškai tobula.“
Kai kuriais atvejais fotografijos vertė slypi estetiniuose akcentuose. Pavyzdžiui, fotografija, kurioje įamžinti Mėnulio dulkėmis padengti skafandrai ir šalmai, kuriuos viešėdami Žemės palydove vilkėjo paskutinės žmonių ekspedicijos į Mėnulį „Apollo 17“ nariai.
„Šis kadras simbolizuoja NASA zenitą ir mūsų mokslinių ekspedicijų aspiracijas ateityje, - aiškina Pietryčių tyrimų instituto planetologas Alanas Šternas (Alan Stern), kuriam ši nuotrauka - mėgstamiausias.
Saulės astrofizikas Filipas Čamberlinas (Phillip Chamberlin) mėgstamiausiu išsirinko kadrą, kurį galima pavadinti vienu iš išvaizdžiausių. Ši Saulės nuotrauka NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) mokslininkui reiškia labai daug.
„Kai tik pradėjome gauti pirmuosius duomenis iš SDO, padarėme pirmąsias nuotraukas. Šis kadras – viena iš jų. Absoliučiai fantastiška, tiesa?“
Australijos nacionalinio universiteto astrofiziko, 2011 m. Nobelio fizikos premijos laureato Brajano Šmito (Brian Schmidt) pasirinkimas – “Hubble” užfiksuota supernova SN 1994D. Šį kadrą astrofizikas įvardijo kaip „vadovėlinį Ia tipo supernovos kadrą“. Supernova nuotraukoje matoma apatiniame kairiajame kampe, greta galaktikos NGC 4526.