Lietuvių kilmės NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos JPL vyr. mokslininkas Jonas Žmuidzinas, artimai susipažinęs su zondo „Curiosity“ veikla, apie šio mokslinio aparato, apie zondo atradimus nedaugžodžiavo. „Būkite kantrūs“, - sakė mokslininkas.

Vilniuje lapkričio 28-vykstančioje kosmoso konferencijoje SEMWO 2012 dalyvaujantis mokslininkas trumpai nupasakojo visą JPL laboratorijos istoriją nuo tų laikų, kai jos pagrindu tapo keli Kalifornijos technologijų universiteto studentai, kūrę reaktyvinius variklius raketoms. J. Žmuidzino atstovaujama laboratorija ypač didžiuojasi sėkmingu „Curiosity“ nusileidimu Marse ir jame sumontuotais JPL specialistų kurtais instrumentais. Ir galimybe įamžinti JPL pėdsaką Marse – tiesiogine prasme.

Visi marsaeigio ratai yra ne vientisi, o su angomis, kurios išpjaustinėtos taip, kad Marso paviršiuje paliktų pėdsaką, Morzes abėcėlėje reiškiantį JPL.

Tuo tarpu apie paskutinius „Curiosity“ atradimus, kurie pastarąją savaitę sukėlė daug triukšmo spaudoje, J. Žmuidzinas nebuvo nusiteikęs pasakoti išsamiai. „Esu tikras, girdėjote apie projektui vadovaujančio mokslininko Johno Grotzingerio pasisakymą, kad jis labai džiaugiasi „Curiosity“ ir kad zondas pateks į istorijos knygas. Visi pradėjo svarstyti, kad vajė, jie rado gyvybę Marse ar bent jau sudėtingų gyvybės molekulių, sudėtingų organinių molekulių... Na, būkite kantrūs. Bus įdomu ir žavinga, bet tai šiek tiek užtruks“.

Lietuviški lazeriai jau galėjo būti Marse

J. Žmuidzinas po bendravimo su „Brolis Semiconductors“ kūrėjais broliais Augustinu, Krisijonu ir Dominyku Vizbarais, buvo taip sužavėtas lietuvių pažangaus mąstymo, kad pareiškė, jog jei jie savo veiklą būtų pradėję keliais metais anksčiau, labai tikėtina, kad būtent jų kuriami lazeriai dabar būtų sumontuoti „Curiosity“ zonde, tyrinėjančiame Marso paviršių.

Vienas iš pagrindinių konferencijos SEMWO 2012 pranešėjų pareiškė, kad Lietuva turi nemažai galimybių kosmoso tyrimų srityje ir jau dabar matoma jos pažanga – kaip pavyzdį galima pateikti ir kitus lietuvius, palydovo „Lituanica 1“ kūrėjus Lauryną Mačiulį ir Vytenį Buzą. Jų kuriamas nanopalydovas jau kitąmet turėtų būti iškeltas į kosmosą ir paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties.

NASA Ames tyrimų centro technikos direktorius Davidas Korsmeyeris, skaitęs pranešimą apie mažųjų palydovų perspektyvas, patvirtino, kad NASA nanopalydovyus vertina labai rimtai – kuriamos specialios jų paleidimo platformos, bandomos įvairiausios technologijos, galinčios dar dar labiau sumažinti ir taip labai mažų ir pigių palydovų (bent jau vertinant NASA masteliu) kaštus – pavyzdžiui, NASA vysto „PhoneSat“ projektą ir nusipirkusi kelis „Nexus S“ išmaniuosius telefonus iš jų po kelių bandymų atrinko patį patvariausią bei pavertė jį nanopalydovo pagrindiniu kompiuteriu.

D. Korsmeyerio teigimu, dabar pagrindinė nanopalydovų paskirtis yra šviečiamoji bei techninių galimybių patikrinimo, tačiau ateityje, vystant miniatiūrizaciją, galima tikėtis, kad šie mažučiai kosminiai aparatai atliks ir tiesioginę naudą teikiančias funkcijas.

Miniatiūrinių palydovų praktiniu pritaikymu, galimybėmis jais atlikti pačius pažangiausius mokslinius tyrimus aktyviai domisi ir J. Žmuidzino atstovaujama JLP.

Paklaustas, kaip vertina kosminės veiklos poslinkį nuo valstybinės link komercinės, prieinamos ir privačiam kapitalui, D. Korsmeyeris sakė, kad komercinės bendrovės „gali užsiimti dideliais kosminiais projektais, jei jos matys tame komercinę naudą, bet paprastai, manau, vyriausybės gali nuveikti darbus, kurių privatūs verslai negali nuveikti dėl to, kad jų ištekliai labiau riboti, jie negali skirti tam pakankamai daug laiko ar neturi pakankamai toli žvelgiančios vizijos. Tvirtai tikiu, kad JAV ir toliau tęs kosmoso mokslinius tyrimus. Bet žemesnė orbita – išskyrus Žemės stebėjimą – bus iš esmės verslo terpė. Mes imsimės didesnių dalykų, tyrinėsime Saulės sistemą“.

Komentarai (0)