Paukščių Tako galaktikoje apstu į mūsiškę Saulę panašių žvaigždžių. Naujas tyrimas atskleidė, kad aplink jas skriejančiose planetose gali būti kur kas palankesnės sąlygos gyvybei nei Žemėje.

Ohajo valstijos universiteto (JAV) geologai ir astronomai nustatė, kad klimatas šiose egzoplanetose gali būti šiltesnis ir dinamiškesnis, praneša Phys.org. Dėl to jos turėtų būti geologiškai aktyvesnės, be to, padidėja tikimybė, kad jose yra pakankamai būtino gyvybei skysto vandens.

Tokias preliminarias išvadas pateikę mokslininkai gyvybės kitose planetose ieško, taikydami naują metodą. Jie nuodugniai ištyrė aštuonias „Saulės dvynes“ – žvaigždes, kurios yra labai panašios į Saulę savo dydžiu, amžiumi ir sandara. Jose buvo ieškoma tokių elementų, kaip toris ir uranas, kurie turi didelę reikšmę Žemėje vykstantiems tektoniniams procesams, nes šildo planetą iš vidaus. Tektoniniai procesai padeda išlaikyti vandenį Žemės paviršiuje, taigi jų egzistavimas kartais laikomas vienu iš planetos tinkamumo gyvybei indikatorių.

Iš aštuonių ištirtų žvaigždžių septynios turėjo daugiau torio nei Saulė. Tai leidžia manyti, kad aplink šias žvaigždes skriejančios planetos taip pat turi daugiau šio cheminio elemento. O tai reikštų, jog šių planetų vidus yra šiltesnis nei Žemės.

Pvz., vienoje žvaigždėje rasta 2,5 karto daugiau torio nei Saulėje, teigė Ohajo valstijos universiteto doktorantas Caymanas Unterbornas. Taigi aplink šią žvaigždę skriejančios planetos turėtų generuoti 25 proc. daugiau šilumos nei Žemė. Dėl to tektoniniai procesai čia turėtų vykti ilgiau, o tai suteiktų daugiau laiko gyvybei atsirasti.

„Jei paaiškėtų, kad šios planetos yra šiltesnės nei anksčiau manėme, tuomet būtų galima padidinti gyvybei tinkamą zoną, ją pastumiant tolyn nuo žvaigždės. Tai reikštų, kad egzistuoja daugiau planetų, tinkamų gyvybei“, – teigė C. Unterbornas.

Jo darbo vadovė, profesorė Wendy Panero pridūrė, kad radioaktyvių elementų, tokių kaip toris, uranas ir kalis, yra Žemės mantijoje. Šie elementai šildo planetą iš vidaus, tačiau ne taip, kaip Žemės branduolyje vykstantys procesai. „Branduolys nėra vienintelis mūsų šilumos šaltinis. Prie to reikšmingai prisideda lėtas šių radioaktyvių elementų, kurie buvo čia dar kai susiformavo Žemė, irimas. Be jų nebūtų pakankamai šilumos, kad vyktų tektoniniai procesai, kurie išlaiko vandenynus“, – sakė W. Panero.

Beje, ir Žemėje yra nemažai mikrobų, kuriems visiškai nereikia Saulės energijos – jiems užtenka Žemės skleidžiamos šilumos.

Žemėje didžiąją dalį šios šilumos skleidžia uranas. Daug torio (kuris yra aktyvesnis ir turi ilgesnį skilimo pusamžį) turinčios planetos būtų šiltesnės ir išliktų tokios ilgiau, taigi turėtų daugiau laiko gyvybei išsivystyti.

Elementų pasiskirstymas planetose yra savotiška loterija. „Viskas prasideda nuo supernovos. Joje susidarę elementai nulemia tai, iš ko formuosis naujos žvaigždės ir planetos. Mūsų tyrinėtos „Saulės dvynės“ yra išsibarsčiusios po galaktiką, taigi jos visos susiformavo iš skirtingų supernovų. Taip jau nutiko, kad jose buvo daugiau toriu nei pas mus“, – teigė C. Unterbornas.

Komentarai (5)