Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Tai Aidai, tu filosofas? Ka tu cia veiki? Ko ieskai? Taip sitas klausimas uz ribu (bet kokiu ribu? baigtiniu art begaliniu?), ir kur tada to ribos|? Kur jau yrta zmogaus suvokimo ribos? ties kokiu skaiciu tos ribos baigiasi? as megstu skaicius...

Savamokslis pradedantis filosofas laisvalaikiu. Čia nieko neieškau. Tiesiog patinka išreikšti kokią mintį, nes gyvenime niekas manęs nesiklauso. Ir teisingai daro, jei jau mokytis, tai iš profesionalių filosofų. Žmogaus suvokimo ribos yra žmogiškos (tai tautologija, bet į temą). Tą apsprendžia pati žmogaus struktūra. Iš vienos pusės žmogaus suvokimą riboja juslės. Suvokiame tik tai, ką patiriame juslėmis (kokia tikrovė yra savaime, be mūsų stebėjimo, nežinome ir žinoti negalime). Fizikos tyrimams naudojamą įrangą galima prilyginti jusliniam suvokimui - nors ši įranga ir padeda įžvelgti giliau, nei natūralios juslės, iš esmės ji yra tik juslių pratęsimas ir subordinuota elementarioms juslėms. Juk tyrimais gautą medžiagą męs analizuojame remdamiesi savo juslėmis. Be to, naudojama įranga nulemia tai, ką męs atrandame (čia giliau pagalvojęs turėtum suprasti). Iš kitos pusės žmogų riboja jo protas. Yra ištirtos ir nustatytos tam tikros transcendentalinės proto struktūros (kategorijos, sąvokos, logika, matematiniai sprendiniai). Jų kol kas mums neperžengti. Kol kas neturime kitokios logikos ar kitokios matematikos. Be to, šiai dienai taip ir neaišku, ar logika ir matematiniai sprendiniai yra objektyvaus pasaulio savybės, ar subjektyvios žmogaus savybės, kurias jis priskiria gamtai. Begalybę męs galime nagrinėti tik spekuliatyviai, savo protu (neturėdami jokių rimtų kriterijų savo proto patikimumui nustatyti). O spekuliatyviai galima vienodai sėkmingai įrodyti begalybės egzistavimą ir jį paneigti, ką ir padarė I.Kantas. Taigi, esame subjektyvios būtybės ir objektyvi tiesa mums nepasiekiama (tą siūlo tik religijos). Esant tokiai padėčiai belieka griebtis didelio konkretumo ir visuotinio aiškumo (nors tai išlieka subjektyviu suvokimu, tačiau esant pakankamam konkretumui (kai nesiremiame spekuliatyviais sprendiniais) lengviau teiginius verifikuoti ar falsifikuoti).

Zmogaus suvokimo ribos baigiasi ties tuo skaiciu, kiek jis savo smegenyse turi neuronu jungciu. Ar ne taip? Tai jeigu tu turi keliolika milijardu neuronu jungciu tai sugebi apdorot ir tiek informacijios. Bet, tu negali suvokt begalybes, nes netury begalybes neuronu? ar ne taip? Tai tu ja gali badyt isivaizduot.... O isivaizdavimas tai cia atskira mokslo sritis, bet tia ne suvokimas, tai tik apsimetimas suvokimo..... cia tas pats kas sakyt BB ivyko ir nusakyt planko riba. Na galima skaiciuot artejant iki begalybes kaip ten viskas vyko, bet niekad neatsakysi i klausima kaip visask ivyko, gali tik nusakyt 99%, 999999999..... ir tu devynetu gali prirasyt kiek nori, tai tik artejimas, bet ne faktas kad taip buvo sitie procentai tik irodo, kad negalima atsakyt i klausima, galima tik priartet prie atsakymo...

Betarpiškai męs begalybės nepatiriame. Spekuliatyviai yra randama begalybė ne kaip konkreti realybė, o tik kaip idėja, kuri neturi aiškaus turinio. Edit: beje, nemanau, kad BB teorija nagrinėtų begalybę. Čia męs patys jos teiginiams priskiriame begalybės ir baigtinumo idėjas.

tai tu man konkreciai atsakyk: yra ji ar ne? Begalybe? jeigu taip ar ne, tai kodel?

Duodi neįvykdomą užduotį. Patyrimu begalybės nepatiriu. Spekuliatyviai yra tik begalybės idėja be konkretaus turinio. Jau rašiau, kad spekuliatyviai galima vienodai sėkmingai įrodyti ir paneigti begalybę. Kodėl? Todėl, kad kalbame ne apie konkretų reiškinį, o tik apie idėją. Todėl begalybė, kaip objektyvi realybė, mums prasmės neturi. Pasistengiau aprašyti situaciją. Vieni tau įrodinės, kad yra begalybė, kiti, kad ne. Manau, turėsi, kuo remtis? Matematinė begalybės sąvoka kiek skiriasi nuo filosofinės - teigiama, kad neįmanomas didžiausias skaičius, už jį visuomet bus didesnis. Kokią prasmę tai turi fizikoje, pats rašei. Edit: kam tau iš vis begalybė fizikoje?

ne tau cia ties ta vieta ir baigiasi fizika, klausiu tik vieno klausimo: ar begalybe yra imanoma ar ne? Nuo to ir priklauso kaip zvelgsim i pasauli. Tu to ats kol kas nepateikei kiek suprantu? galimi atsakymai tik du: taip ir ne tai konkreciai ir atsakyk: taip ar ne?

Gal nei viena, nei kita. Galima taikyti kompiuterinį modeliavimą, kategoriškai atmetant mirties baimę. Tereikia tik sulaukti, kol kompiuteriai bus pakankamai pajėgūs, galės mąstyti.

Atsakymą pateikiau, tik jį reikia išversti. Begalybė - ne objektyvi realybė, o tik mūsų spekuliatyvaus proto idėja, ne daugiau. Kiek ji įmanoma kaip objektyvi realybė žmogui nesužinoti. Tai paslaptis, ir tiek.

Čia męs vis vien pakliūsime į ydingąjį ratą. Naudodami savo protą ir jo kūrinius spręsime apie to proto objektyvų teisingumą. Kas čia proto teisingumo arbitras? Tas pats protas.

Čia klysti. Tikiuosi, supranti, kad evoliucija prifarširavo savisaugos instinktų dar net negimusiame, būsimame prote. Būtent tai ir verčia lengvai pasiduoti religijoMS, užuot racionaliai mąsčius. Būtent dėl to gaunamas iškreiptas pasaulio vaizdas ir nepastebimos rimtos klaidos. Būtent tam reikia mąstančios mašinos, be ydingų paprogramių, o tiesą sakant, virusų. Klysti, kompiuterį laikydamas tik žmogaus proto kūriniu. Teisingiau būtu mąstyti, kaip apie smegenų principu dirbantį prietaisą, kuris kažkada, netolimoje ateityje, sugebės pats save tobulinti. Bijau prognozuoti, prie ko tai prives, bet tai tikrai nebebus tik žmogaus proto kūrinys, o ribų neturintis mąstymo aparatas

[quote="Aidas" Atsakymą pateikiau, tik jį reikia išversti. Begalybė - ne objektyvi realybė, o tik mūsų spekuliatyvaus proto idėja, ne daugiau. Kiek ji įmanoma kaip objektyvi realybė žmogui nesužinoti. Tai paslaptis, ir tiek. [/quote] Ne nu ble, tai tu gali atsakyt normaliai? yra ar ne? Jeigu taip tai kaip? Uztenka cia filosofuot, as klausiu paprasto klausimo...kas cia neaisku?

Jei nera begalybes tada nera ir singuliarumo

Man tai filosofuot užtenka. O tau reikia pradėti, kad išsiaiškintum savo naudojamų sąvokų ar idėjų prigimtį. Juk labai aiškiai parašiau, aiškiau nebegaliu. Tau belieka tik gerai apmąstyti tuos teiginius. Kodėl įsikandai - taip arba ne? Juk sakau, kad žmogui tai nepasiekiama paslaptis. O jei nori tik taip arba ne, tai tau teks remtis tavo noru grįsta valia ir pačiam priimti sprendimą - taip arba ne. Kodėl tu sieki spekuliatyvias idėjas "begalybė yra" ir "begalybės nėra" priskirti objektyviai realybei? Juk tai tik spekuliatyvaus mastymo idėjos su minimaliu turiniu. Kodėl manai, kad žmogaus proto idėjas gali taikyti objektyviai realybei, juo labiau tokiai, kuri yra už patyrimo ribų?

Po tokiu atsakymu galima tik sita pridet http://www.youtube.com/watch?v=q5mLjKI968g

Geriau mąstyt pradėtum, nei trolinti.

O aš tau nesakysiu, kad klysti. Nenoriu savo pasakymais stabdyti idėjų plėtotės. Siūlau pažiūrėti kitu kampu. Męs net pilnai neįsisaviname praeities palikimo - visų praeities idėjų ir koncepcijų. O tu, nežinodamas kur esi, ruošiesi kažkur keliauti. Esant tokiai situacijai mokslas vystosi gana stichiškai ir istoriškai. Kompiuteriai ir dabar naudojami fizikoje. Jei atsiras savarankiškai mąstanti mašina ar tu garantuotas, kad ji tavęs neapgaus? Ir vėl remiesi prielaidomis (kitaip ir neįmanoma) - ta mašina dirbs smegenų principu. Kuo remdamasis nustatysi ar ta mašina neklysta? Ar priimsi jos sprendimus dogmatiškai?

- priėmus laisvo, save tobulinančio dirbtinio proto idėja, galima su vieneto tikimybe laike prognozuoti, kad jis save sunaikins, nueidamas į beprasmius lokalius optimizavimus. Kaip tai išspręsti? Viens iš kelių: du AI, sujungti į vieną sistemą, bet dirbantys savarankiškai ir priešingai (angeliukas - velniukas). Tokia sistema jau bus kritiška, bet būtinai mirtinga, nes jos sukurto pažinimo medžio šaknys ims irti dėl visuotinio aplinkos kitimo ir jau nebetiks objektyviai tikrovei pažinti.

O gal leidžiam žmonėms pasvajoti? Ir Absoliutus Intelektas pas žmogų bus galvoje po 2 operacijų, ir Begalybę peržengsim. Dixi, kokios begalybės tau reikia - linijinės, plokščios ar sferinės? Siūlyčiau linijinę. Privažiuok, už alaus bambalį atiduosiu.

- keli filosofinį klausimą ir reikalauji bomžiško atsakymo.. mano atsakymas manau irgi netiks: egzistuoja begalybės begalybinių kitimų, sąveikaujančių į nulį artėjančiomis funkcijomis. Visiškai ne filosofini, kaip tik lengvesni norejau uzduot (http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... V2LI#t=33s) Ir netrolinu tikrai. Taigi tik vienas klausimas su vienu atsakymu. Ir viskas, viskas issisprendzia... Jokios filosofijos jame nera. Ir taip. Tu teisus vvv2, sitas ats irgi netinka... nes kaip ir Aidas, tu cia filosofuoji o be to tik pasakai savo teorija be jokiu argumentu. Taip neidomu