Prieš Didįjį sprogimą: kažkas ar nieko?

Dixi, neriesk nosies. Aidas labai puikiai viską išaiškino ir tam, kad nesuprasti jo dėstomų minčių reikia turėti elementarių sunkumų interpretuojant rašytinį tekstą. Iš kitos pusės, tu savo nuomonės, kodėl begalybė negali egzistuoti argumentais taip ir nepagrindei. Tą už tave padarė kiti. Užuot nusistatęs prieš filosofiją turėtum išsamiau ją pastudijuoti, tada gal ir pats išmoksi savo mintis deramai išreikšti, o ne reikalauti "taip ir ne" atsakymų. P.s atkreipk dėmesį, kad jie pagrindė, kodėl begalybė teoriškai turėtų neegzistuoti, bet to neįrodė.

Nesu tikras, bet išvertus lietuviškai, manau turėtų skambėti maždaug taip: Realybę mes suvokiame tik savo juslėmis, o mūsų ribotos juslės mums neleidžia tos begalybės suvokti, todėl pilnai gali būti, kad begalybė realiai egzistuoja, bet mes nepajėgūs to suvokti. Tai 100 % filosofinė sistema. Ir religinė, nes tuo reikia tikėti. Na, tarkime, kad ta erdvė, kurioje egzistuoja mūsų visata su aibe kitų visatų begaliniai didelė, bet kas iš to? Mes dabar gyvename baigtinėje visatoje ir ta begalybė mūsų visai neįtakoja.

Tokius parasymus - nelengva. Bet is esmes tai tu sakai ta pati: Begalybe sugalvojo zmogus ir patikrinti jos neimanoma (skamba paprasciau? ar vel as ne taip tave interetuoju?). Zmogus sugalvojo ir laiko savoka, kazi ar jis tikras ar ne? Bet as sakau labai paprasta dalyka, jeigu ji egzistuotu realiame pasaulyje, tai viskas matematiskai taptu neismatuojama. Ar cia kazkaip sunku suprast?

Specialiai naudoju sąvoką visuma, o ne begalybė.

Pagrindziau ir net keliuose postuose rasiau, kad istatyk i bet kokia matematine formule begalybe ir gausi ta pati arba nuli, o tai reiskia, kad jeigu toks dalykas egzistuoja, staiga viskas neturi jokios pradzios, pabaigos, ismatuojamu baigtiniu dydziu ir t.t. Tai tu paiimk koki nors pati paprasciausia veiksma: Begalybe + 2 = begalybe, niekas nesikeicia...Tai jeigu pradzioje buvo begalybe, tai nera kada prasidet veiksmam, ji taip ir testusi amzinai. O db Big bang... Ir kodel tu manai, kad as nosi rieciu, as diskutuoju ir bandau tai daryt naudodamas pati paprasciausia zodyna, kad visi suprastu. Cia nosi riecia nebent tas kas svaidosi zodziais, kurie suprantami tik ju mokso atstovams...

Na matai kaip ir Aidas minėjo nėr būdo nustatyti. Nebent sugalvosi kaip. Galima tik tikėti. Šiandien labiau tikiu, kad yra, gal ryt tikėsiu kitaip.

Pasirodo su vaiku diskutuoju. Baigiu.

Sutinkame. Visas įdomumas prasideda po to, t.y. ir kas iš to?

Aidai, as nesuprantu ar sudetingesnis parasymas prideda pliusu autoriui? Jis atrodo protingesnis? As tavo mintis perfrazavau ir sudejau paprasta sakini ir atrodo, kad teisingai supratau. Ar nuo to, kad as cia rasyciau vokiskai, jum paprasciau butu?

Dar pasitaisysiu, gali plėstis ir greitėjančiai dėl tos pačios masės mažėjimo ir impulso tvermės dėsnio P=mv. Reiktų susumuoti abu minėtus efektus ir pažiūrėti ar to užtenka stebimiem rezultatam paaiškinti. Nesidomiu astronomija, gal kas padėtų paskaičiuoti kas gaunasi iš tokios pozicijos.

Iš esmės pliusų prideda pačiai diskusijai. Iš vienos pusės naudojami terminai nurodo, kad autorius ne šiaip balsas.lt populiarių straipsnių prisiskaitęs ir iš piršto viską laužia. Juk labai dažnai būna, kad ateina koks 10-12 klasės mokinys ir pradeda diskutuoti apie reliatyvumą apie jį praktiškai neturėdamas jokio supratimo. Dažniausiai tokius veikėjus jų vartojama kalba ir išduoda. Tarkim aš asmeniškai pagal žmogaus vartojamą kalbą atsirenku ar skaityti apskritai, ar praleisti nesigilinus. Kodėl? Nes dažnai būna tiesiog gaila laiko. Aišku, negalima absoliutinti. Prastesne kalba parašytas tekstas tikrai nebūtinai yra protingesnis. Bet jis dauguma atveju yra lengviau suprantamas ir informatyvesnis. Tarkim tavo perfrazavimas nors ir teisingas ir aiškus, bet jis pasako žymiai mažiau bei palieka daugiau spragų interpretavimui. Tam terminai ir yra vartojami - jie sutaupo vietos ir konkretizuoja norimą mintį. Kita vertus, jokių sudėtingų terminų nebuvo. P.S Nesu filosofas

Kadangi elgiesi mandagiai surizikuosiu. Tas rašymas yra ne "protingesnis", o tikslesnis, nei įprasta žmonių kalba (beje, jį jau maksimaliai supaprastinau; didesnis prastinimas nebeišreikštų minties). Ką pasako "žmogus sugalvojo"? Pasako štai ką - jis galėjo sugalvoti bet ką, bet kaip ir kaip tik norėjo. Ką pasako "spekuliatyvi idėja"? Pasako - buvo remtasi spekuliatyviu (abstrakčiu) mąstymu, pagrįstu logika, abstrahuojant (atitraukiant nuo realybės ir naudojant sąvokų forma) realybės reiškinius. Kodėl "idėja", o ne mintis, pasakymas ar netgi sąvoka? Todėl, kad mintis ir pasakymas gali būti bet kokie. Sąvoka turi tam tikrą turinį (pvz. stalas - forma, dydis, paskirtis, etc.). Idėja turi minimalų turinį - ji yra ne sąvoka (kuri, skirtingai nuo idėjos, yra apibrėžiama), ji išreiškia tik tam tikro dalyko įvaizdį ar intuiciją. Ar aiškiau? Ar matysi skirtumą tarp "žmogus sugalvojo" ir "spekuliatyvi idėja"?

Ačiū, Sloth, už supratimą (tai man pačiam parodo, kad kažką į temą rašau). Aš irgi ne filosofas, šiaip laisvalaikiu pasiskaitau. Kaip sako patys profesionalūs filosofai - kad jaustis bent kiek profesionaliai filosofijoje reikia įdėti apie 30 metų darbo.

dėl to plėtimosi.. kilo mintis padaryti eksperimentą: Spektrą matuojam kokiam, pvz. 100 gylyje, ar dar giliau, kiek įmanoma, o siunčiam iš skirtingo gylio. Labai įdomu ar atsiras raudonasis poslinkis dėl vandens tankio.. Jeigu atsiras, tai mūsų visata jeigu ir plečiasi, tai visai ne taip, kaip astronomams atrodo... ... nors jeigu ir neatsiras, tai dar nieko nereiškia

Gal galite truputi konkrečiau paaiškinti, kaip kvantinis vakuumas neapibrėžtą susietumą teleportuoja tikimybine didtribucija į energetines zonas?

>>http://ru.wikipedia.org/wiki/Ефименко,_Олег_Дмитриевич >>http://ru.wikipedia.org/wiki/Уравнения_Ефименко "Работал над обобщением теории всемирного тяготения Ньютона применительно к системам, зависящим от времени. По его мнению, нет никаких объективных причин для отказа от теории Ньютона в пользу метрической теории гравитации." Hm, beveik ko ieškojau.

tai va butent, kad paprastesnis pasakymas tos pacios minties turi palik maziau vietos interpretavimui, as supaprastinu minti iki "taip" ir "ne" kur dar paprasciau? O Aido postas palieka daug klausimu, kas tai? pvz. "Betarpiškai męs begalybės nepatiriame" ka reiskia toks sakinys? As nesuprantu zodzio " betarpiskai". Atsiprasau, cia gal mano spraga kazkur, bet ka jis reiskia? As ji suprantu tiesiogiai - be tarpu (glaudziai)... Ir man tas sakinys nesako daug, skamba kazkaip filosofiskai, del to ir pagalvojau, kad Aidas ta ir mokosi, tikrai tai nera gedinga, bet as matyt neteisingai isvadas padariau.. Dabar, kad diskusijoje iveliami kazkokie terminai ir tai padeda diskusijai, tai visiskai nesutinku su tavm sloth. Dabar isivaizduok, jei straipsnio autorius (cia turbut tas pats, kuris pries tai straipsni parase) kalbetu kosmo-doktarantu kalba? Taigi nieko nesuprastum, nebent butum pats kosmo-doktorantas. Nes pasipiltu formules ir savokos, kurios tau negirdetos, reiktu mokintis daug metu, kad suprastum apie ka eina kalba. Cia gi mokslo populiarinimo puslapis, jeigu nori tikro mokslo paragaut eik i tam skirtus puslapius, paskaityk disertacijas ir pan... o cia doktorantas raso apie sunkiai suvokiamus dalykus bandydamas paaiskint kuo paprastesne kalba, kai pir as klausdamas ar atsakydamas.... Tai kadangi man, kaip ne fizikui ir ne astoromui rupi keli klausymai, tai as ir noriu isgirsti konkrecius atsakymus, o ne mokintis visos astronomijos ar fizikos. As turiu savo specialybe i kuria gilinuos ir galiu atsakyti is tos srities tai to tikiuosi ir is kitu specialybiu specialistu...Bet paprasta - visu suprantama kalba. Aidai, skiriu savokas tarp zodzio - "savoka" ir "mintis" bet pasakymas - "spekuliatyvi ideja", man dar vistiek ne 100% aiskus, kuom ji skiriasi nuo paprastos idejos? Jo, paremta logika, tai ok, visos tos idejos paremtos logika, "spekulaityvi" reiskia kintanti (galima interpretuot savaip). Tai kaip tas pasakymas skiriasi nuo - "zmogaus sugalvota"? Juk ka zmogus sugalvojo irgi galima visaip interpretuot pvz - "laikas" grynai zmogaus sugalvotas dydis, o paziurek kaip visi juo spekuliuoja....

Ir aš neturiu galimybės forume teorijų formuluoti, juo labiau, kad vienetams jos čia reikalingos. Spekuliatyvi begalybės idėja turi tam tikras istorines šaknis (kokiu būdu ir iš kur ji atėjo). Laiko idėja irgi turi tokias šaknis. Tai nėra bet koks išsigalvojimas. Žmonių bet kokia spekuliacija nėra spekuliatyvi teorija arba spekuliatyvinė mąstymo sistema. Kol kas tu interpretuoji bet kaip ir spekuliuoji bet ką. Kai mąstysi spekuliatyviai pastebėsime.

Panaši mintis kyla ir man. Juk Visatos plėtimasis diagnozuojamas pagal vienintelį parametrą - raudonąjį spektro poslinkį. Kuo toliau, tuo tas poslinkis didesnis ir atseit tuo greičiau objektas nuo mūsų tolsta. Tačiau raudonasis poslinkis reiškia ir šviesos kvanto energijos sumažėjimą. Taigi, kodėl negali būti taip, jog erdvė turi mums iki šiol nežinomą savybę, kad šviesa nulėkusi didžiulius atstumus po truputį netenka energijos ir jos bangos ilgis pasistumia raudonojon pusėn? Tada tas poslinkis visiškai nereikštų jokio Visatos plėtimosi.