Astrofizikai: Saulės kaimynystėje - seniausia žinoma visatos žvaigždė

Lai pasitikslina visatos arba žvaigždės amžių... kažkoks akmens amžius pas mūsų mokslą... tai akivaizdu.

kodėl

Kaip nustato žvaigždės amžių?Nemanau kad tai įmanoma padaryti tiksliai,spėlionės?

straipsni o ne pavadinima skaityk pries komentuodamas

Nu man kaip eiliniam zmogui, kuris astrofizika domisi tik, kad minimalu smalsuma patenkintu, atrodo naivu, kad zmones daug maz tiksliai zino visatos amziu Man atrodo, visatos amziaus tyrimai dar labai nustebins mokslininkus

Pagal mano ankstesnį supratimą - kuo didesnis amžiaus skirtumas tarp žvaigždžių, tuo didesnis atstumas tarp jų. Gal galėtumėt paaiškinti, kodėl šiuo atveju taip nėra? Dėl to, nes abi žvaigdės yra vienoje galaktikoje?

Nelabai suprantu kaip žvaigždžių amžius gali koreliuoti su atstumu tarp jų. Gali paaiškinti? Taip, pagalvojus apie pradžią, iš homogeniško telkinio turėtų vystytis panašios žvaigždės, tačiau tie panašumai turėtų gan greitai dingti po supernovų sprogimų (manoma, kad jos nemažai prisideda prie žvaigždžių formavimosi proceso) ir tavo minėto sąryšio turėtų nebelikti. Na, o apie tokią koreliaciją tarp skirtingų galaktikų žvaigždžių visiškai neįsivaizduoju.

http://arxiv.org/pdf/1212.5225v1.pdf The model fit also implies that the age of the universe is t0 = 13.772 ± 0.059 Gyr, and the fit Hubble constant is H0 = 69.32±0.80 km s−1 Mpc−1

Aš per daug astronomija nesidomiu, dėl to mano suvokimas gali būti labai subjektyvus. Aš tokią hipotetinę koreliaciją grindžiau tuo, kad po Didžiojo sprogimo visata plečiasi. Kadangi Saulės sistema yra daug jaunesnė nei visatos amžius, o ir po jos susidarymo jau praėjo nemažai laiko, tai ji turėtų būti labai nutolusi nuo anksčiau susidariusių žvaigždžių ir tas atstumas turėtų nuolat didėti. Turbūt kiek kitaip su pirmosiomis žvaigždėmis, kurios greitai išnyko ir iš kurių susidarė kitos žvaigždės, tačiau straipsnyje minima žvaigždė yra iš antrojo ilgaamžiškesnių žvaigždžių formavimosi etapo (šitas teiginys yra tik mano pamąstymas). Kitas dalykas - dėl koreliacijos tarp atstumų ir galaktikų. Tiek žvaigždės sistema, tiek galaktika yra dariniai, kurie sudaro abstraktų objektą. Vadinasi, tas objektas (žvaigždės sistema, galaktika) neturėtų taip sparčiai deformuotis (didėti (atstumai didėtų ir tarp to objekto subjektų)), kaip sparčiai formuojasi erdvė tarp nagrinėjamų objektų (atstumai tarp skirtingų galaktikų). Noriu pasakyti, kad atstumas tarp Žemės ir Saulės taip sparčiai nedidėja, kaip atstumas tarp Žemės ir, pvz., kitoje galaktikoje esančios žvaigždės. Žinoma, žvaigždės formavosi visą laiką ir turbūt visuose visatos vietose, taigi ir naujos žvaigždės formavosi greta senų. Ar ši situacija tokia ir buvo?

Kaip jau sakiau, tavo paminėtas sąryšis manau, kad buvo įmanomas pačioje žvaigždžių formavimosi pradžioje, kai viskas buvo beveik idealiai vienoda, tačiau jau po 1-ųjų žvaigždžių sprogimų turėjo pranykti tokia koreliacija. Nežinau ar tokia situacija buvo, bet pagal dabartines teorijas - lyg ir buvo

. Na o žvaigždės formuojasi visur, kur yra tam tinkamos sąlygos, t.y. pakankamai dujų, galinčių virsti molekuliniais debesimis ir vėliau skilti į gabalus bei toliau kolapsuoti. Susiformavusios žvaigždės kartais išlieka spiečiuose, bet dažnai, ypač galaktikos diske, išsisklaido; taip atsitiko ir tam spiečiui, kuriame užgimė Saulė. Tai, kad dabar Saulės orbita ją prinešė netoli labai senos žvaigždės, visiškai nėra nieko stebėtino.

taip šita situacija tokia ir buvo ir vis dar dabar yra, nes naujos žvaigždės taip pat formuojasi. čia matyt maišai su tuo, kad šviesa keliauja tam tikrą laiką: kuo toliau atstumo atžvilgiu žiūrim tuo matom toliau į praeitį, ir tu iš šito darai neteisingą hipotezę, kad atstumas susijęs su amžiumi. ir galiausiai gi saulės sistema nėra visatos centras