Gyvybės Saulės sistemoje ieškančių mokslininkų akys krypsta į Europą

O kur dingo " gyvybes zona" dingo... Jupiteris tai kiek zinau yra uz jos .

Gyvybes zonoje yra tos planetos kuriuose vanduo galetu egzistuoti skystame buvyje tiesiog pavirsiuje. Taciau europos atveju nors ir planeta labai toli nuo givybes zonos ir padengta ledu, taciau po juo yra skysto vandens, kadangi jupiterio gravitacia tokia stipri ir suteikia pakankmamai energijos kad po ledu butu pakankamai silta vandeniui egzistuoti.

Gal malonėtum paaiškinti, kokiu būdu Jupiterio gravitacija „šildo“ tą vandenį? :)

Keičiantis atstumui iki Jupiterio, keičiasi gravitacijos poveikis, todėl Europa yra minkoma kaip molis. Manoma, kad dėl tos priežasties joje turi būti skysto vandens. Problema, tik kaip iki jo prasigręžti... Atskris kažkoks mažytis palydovas ir ką jis ten veiks...? Pasivažinės, pafilmuos ledines uolas ir atgal namo?

O tie atstumai tikrai reikšmingi pagal jupiterio gravitaciją? nes aš kažkaip abejoju... greičiau jau šiluma ateis iš pačio palydovo gelmių...

Taip ir yra, tačiau tą šilumą (t.y. energiją kuri virsta šilima) sukuria Jupiterio gravitacija.

Gravitacija, ukiskai snekant, tai tas pats Magnetinis laukas. Tad panasiai kaip generatoriuje besisukantis rotorius sukelia magnetiny lauka. Deka to, isorinese generatoriaus apvijose susiformuoja elektros srove. O zinant, kad palydovai apie Jupitery juda, tad planetose gali formuotis yvairios sroves. Ypatingai jeigu palydovo serdis yra gelezine. Pvz.: Del saules poveikio zemes gelmese yra karsta magma. Manau netgi jeigu zemeje butu visiskai tamsu, taciau si suktusi apie kokia juodaja skyle, kur didziulis magnetinis laukas, zemeje butu pakankamai silta.

Na arba galima pagalvot apie mėnulį, is pakankamai mažas žemės atžvelgiu, bet jo dėka mes turim potvynius ir atoslūgius, tai pagalvok kaip turėtų veikti jupiteris mažame palydove esantį vandenį..

Ne tik atsume esme, bet ir mases santykyje. Jupiteris sunkesnis uz visas kitas planetas kartu sudejus, todel europa yra ganetinai stipriai minkoma. Minkymas = trintis = siluma. Taip europos gelmes tikrai skystos, ty yra magmos, bet jai ne jupiterio minkymas viskas jau senai butu uzsale, nes planeta per maza ir per toli nuo saules.

Žemė iššaukiamos Tidal forces (gravitacinės kilmės jėga atvirkščiai proporcinga atstumui iki planetos kūbui, nežinau kaip lietuviškai) menulyje pakelia jo sluoksnius vieotmis iki 20metrų, kaip ir mėnulis žemėje potvynius/atoslūgius. Dabar paimkit Europą ir Jupiterį. Dėl tos jėgos trinasi sluoksniai ir dėl trinties ledas patirpsta ir turime vandenį. Matosi net ledo įtrukimai paviršiūje dėl šios jėgos Gravitacija yra ekvivalenti magnegtiniam laukui? Nusišnekėjai. Visų pirmą tai ne magnetinis laukas elektros sroves suformuoja, o skystas metalas dėl sukimosi ir konvekcijos sukuria magnetinį lauką (judantys el. krūviai -> magnetinis laukas). Visų antra, Žemės gelmėse turime magmą ir skystą branduolį, ne dėl saulės gravitacinės jėgos. Apie 80% šilumos žemės gelmėse yra dėl radioaktyviojo skilimo (skyla Uranas, Toris ir Potašas), visi likė procentai yra dėl Saulės ir kitų dangaus kūnų. Net saulė būdama taip toli nuo žemės iššaukia ganėtinai dideles gravitacines jėgas. Kai žemė būna vienoje ašyje su saule ir menuliu turime spring tides, o kai atskirai neap tides. Kadangi jėga priklauso nuo atstumo kūbu, o saulė būdama taip toli nuo žemės sugeba padaryti tokį poveikį, nenuostabu, kad Europa būdama šalia Jupiterio gauna ganėtinai stiprų gravitacinį poveikį. P.S Jei netikit jėgos dydžiu tai Saturno žiedai yra 'išardyti' palydovai dėl šios jegos.

Turbūt ūkininkas esi, jei tau "ūkiškai šnekant"="ekvivalentu"

Rodos aiškiau pasidarė. Visai įdomu paskaityti buvo.

O_o rimtai? nežinojau šito, įdomiai..

Paaiškina kodėl po Europos ledu turėtų būti skysto vandens.

profesoriau ?

Dar vienas... Toks vaizdas, jog kiekvienas stengiasi prie ko nors prisikabinti... Juk ganėtinai aiškiai parašė, apie ką eina kalba (Tidal forces). Pažodžiui būtų "potvynių jėgos", kurios yra atvirkščiai proporcingos atstumo kubui. Taip kad nepavyko pasirodyti kietam (sakyčiau netgi atvirkščiai). Kažkiek "kietumo" atgautum, jei normalų lietuvišką vertimą surastum šioms jėgoms pavadinti... (Aš pats nežinau ir tingiu ieškot)

http://burro.astr.cwru.edu/Academics/As ... tides.html

Ūkiškai, ne ūkiškai, bet nesprantu kaip magnetinis laukas kažkuriuo atveju yra tas pats, kas gravitacija. Na ir šiuo atveju 'nesuprantu' nereiškia, kad taip nėra - tiesiog rimtai nesuprantu. Galima plačiau?

. Trumpai: 'potvynių jėgos' nugali kūno gravitacinę jėga, laikančią jį kartu, pasiekus tam tikrą maksimalų atstumą.

Kurioj vietoj ten Jupiteryje skystas metalas? Tai dujine planeta, kurioje to metalo minimumas, taciau magnetinis laukas didziulis. Taip kad magnetiny lauka sukuria ne tik metalas. Tu pats turi savo magnetiny lauka. O tas procesas (trauka), kuris atsiranda del magnetinio lauko poveikio - vadinamas gravitacija. Taip, kad gravitacija ir magnetinis - tai tik skirtingas poziuris y viena ir ta paty reiskiny, kuris "minko" Jupiterio palydovus. Pas tave daug "zinomu" faktu, taciau jie panaudoti be jokio nuoseklumo - tai vadinama "antigravitacija"