Dokumentinis filmas "Hiustone, turime bėdą!": JAV kosminę programą "Apollo" pirko iš Jugoslavijos (Video) (2)
Netikėta istorija: panašu, kad amerikiečiai žmonių nuskraidinimo į Mėnulį programą galėjo įsigyti iš jugoslavų. Jugoslavija 1961 m. pardavė Jungtinėms Valstijoms kosminių skrydžių programą dar prieš garsiąją prezidento Džono Kenedžio kalbą, per kurią jis pareiškė, kad amerikiečiai ketina skristi į Mėnulį. Tokia versija analizuojama dokumentinėje dramoje "Houston, We Have A Problem!" ("Hiustone, turime bėdą!"). Dokumentinio filmo treileris "Youtube.com" peržiūrėtas jau daugiau kaip 960 000 sykių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šaltojo karo metu konkurencija užkariaujant kosmosą buvo viena iš svarbiausių kortų, ant kurios buvo pastatyta politika, technologijos ir prestižas. Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi ir JAV teko pripažinti gėdingą pralaimėjimą.
Tačiau mažai kas žino, kad lenktynėse dėl kosmoso užkariavimo trečioje vietoje po TSRS ir JAV žengė Jugoslavija – Balkanų šalis, kurioje buvo plėtojama savarankiška slapta kosminė programa. Jugoslavų technikų ir inžinierių "Biblija" kuriant raketas tapo nežinomi austrų-vengrų kilmės kosmoso pionieriaus iš Jugoslavijos (Slovėnijos) Hermano Potočniko-Nūrdungo (Herman Potočnik-Noordung) užrašai.
1929 m. Berlyne išleista šio žmogaus knyga "Das Problem der Befahrung des Weltraums - der Raketen-Motor (The Problem of Space Travel - The Rocket Motor)" ("Kosminių kelionių problema: raketinis variklis") įkvėpė nacistinės Vokietijos raketų genijų Vernerį fon Brauną (Wernher von Braun), kuris po Antrojo pasaulinio karo tapo "JAV Raketų mokslo tėvu".
Be šios knygos, egzistavo ir kiti – neišspausdinti – H. Potočniko užrašai, kuriuose buvo išdėstytos nuostabios, tačiau dar niekam nežinomos techninės idėjos. JAV Centrinė Žvalgybos Valdyba (CŽV) šių dokumentų surasti nesugebėjo, tačiau 1947 m. Jugoslavijos slaptosios tarnybos juos surado.
Tuose užrašuose dėstomos idėjos tapo pagrindu slaptai kosminei Jugoslavijos programai, kuri pradėta plėtoti 1948 m., po Jugoslavijos revoliucionieriaus, politinio ir karinio lyderio Josipo Brozo Tito (Josip Broz Tito) konflikto su Stalinu.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje CŽV sužinojo, kad jugoslavai jau turi veikiančias skrydžio į kosmosą technologijas. Šias technologijas Jugoslavija slapta pardavė JAV 1961 m. kovą. Tų pačių metų gegužę Dž. Kenedis pareiškė, kad amerikiečiai pirmieji nuskris į Mėnulį.
Sulaukusi stiprios finansinės amerikiečių paramos Jugoslavija įgijo spartų ekonominio vystymosi pagreitį. Dokumentinio filmo "Hiustone, turime bėdą!" kūrėjai žada atskleisti, kaip Jugoslavijos prezidentas J. Tito sukūrė didžiausią slaptą kosminį centrą Europoje, kaip JAV raketos "Saturn V" ir moduliai "Apollo" buvo kuriami Jugoslavijoje ir kaip J. Tito su žmona Jovanka reguliariai lankydavosi NASA ir stebėjo programos progresą.
Karinė bazė Nr. 505, esanti dabartinės Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos pasienyje, tebesaugo didžiausias slaptos nacionalinės kosminės programos paslaptis. Per Balkanų karą bazė Nr. 505 buvo iš dalies sunaikinta ir aklinai užminuota. Tačiau po žeme ir šiandien galima surasti išlikusius Jugoslavijos kosminės programos artefaktus. Dokumentinio filmo kūrėjai aplankė tą bazę ir žiūrovams papasakos apie negirdėtą kosminių varžybų pusę.
"Radio Free Europe" eteryje keletas ekspertų išsakė dvejones dėl filme dėstomų idėjų.
"Ten daug sutapimų laike. Vien tai, kad vienas po kito įvyko du dalykai, dar nereiškia, kad juos sieja priežastinis ryšys. Juos gali skirti labai didelė priežastinė praraja", - tvirtina NASA istorikas Bilas Baris (Bill Barry).
Dokumentinė drama ekranus turėtų pasiekti 2013 m.
Tačiau mažai kas žino, kad lenktynėse dėl kosmoso užkariavimo trečioje vietoje po TSRS ir JAV žengė Jugoslavija – Balkanų šalis, kurioje buvo plėtojama savarankiška slapta kosminė programa. Jugoslavų technikų ir inžinierių "Biblija" kuriant raketas tapo nežinomi austrų-vengrų kilmės kosmoso pionieriaus iš Jugoslavijos (Slovėnijos) Hermano Potočniko-Nūrdungo (Herman Potočnik-Noordung) užrašai.
1929 m. Berlyne išleista šio žmogaus knyga "Das Problem der Befahrung des Weltraums - der Raketen-Motor (The Problem of Space Travel - The Rocket Motor)" ("Kosminių kelionių problema: raketinis variklis") įkvėpė nacistinės Vokietijos raketų genijų Vernerį fon Brauną (Wernher von Braun), kuris po Antrojo pasaulinio karo tapo "JAV Raketų mokslo tėvu".
Be šios knygos, egzistavo ir kiti – neišspausdinti – H. Potočniko užrašai, kuriuose buvo išdėstytos nuostabios, tačiau dar niekam nežinomos techninės idėjos. JAV Centrinė Žvalgybos Valdyba (CŽV) šių dokumentų surasti nesugebėjo, tačiau 1947 m. Jugoslavijos slaptosios tarnybos juos surado.
Tuose užrašuose dėstomos idėjos tapo pagrindu slaptai kosminei Jugoslavijos programai, kuri pradėta plėtoti 1948 m., po Jugoslavijos revoliucionieriaus, politinio ir karinio lyderio Josipo Brozo Tito (Josip Broz Tito) konflikto su Stalinu.
Penktojo dešimtmečio pabaigoje CŽV sužinojo, kad jugoslavai jau turi veikiančias skrydžio į kosmosą technologijas. Šias technologijas Jugoslavija slapta pardavė JAV 1961 m. kovą. Tų pačių metų gegužę Dž. Kenedis pareiškė, kad amerikiečiai pirmieji nuskris į Mėnulį.
Sulaukusi stiprios finansinės amerikiečių paramos Jugoslavija įgijo spartų ekonominio vystymosi pagreitį. Dokumentinio filmo "Hiustone, turime bėdą!" kūrėjai žada atskleisti, kaip Jugoslavijos prezidentas J. Tito sukūrė didžiausią slaptą kosminį centrą Europoje, kaip JAV raketos "Saturn V" ir moduliai "Apollo" buvo kuriami Jugoslavijoje ir kaip J. Tito su žmona Jovanka reguliariai lankydavosi NASA ir stebėjo programos progresą.
Karinė bazė Nr. 505, esanti dabartinės Kroatijos ir Bosnijos ir Hercegovinos pasienyje, tebesaugo didžiausias slaptos nacionalinės kosminės programos paslaptis. Per Balkanų karą bazė Nr. 505 buvo iš dalies sunaikinta ir aklinai užminuota. Tačiau po žeme ir šiandien galima surasti išlikusius Jugoslavijos kosminės programos artefaktus. Dokumentinio filmo kūrėjai aplankė tą bazę ir žiūrovams papasakos apie negirdėtą kosminių varžybų pusę.
"Radio Free Europe" eteryje keletas ekspertų išsakė dvejones dėl filme dėstomų idėjų.
"Ten daug sutapimų laike. Vien tai, kad vienas po kito įvyko du dalykai, dar nereiškia, kad juos sieja priežastinis ryšys. Juos gali skirti labai didelė priežastinė praraja", - tvirtina NASA istorikas Bilas Baris (Bill Barry).
Dokumentinė drama ekranus turėtų pasiekti 2013 m.
(13)
(0)
(0)