Kosminė aukso karštinė: į dangų žiūrime taip, kaip mūsų protėviai – į Afriką (0)
Nuo pat tų laikų, kai europiečiai pirmą kartą įkėlė koją į Afriką, tyrinėjimų varikliu tapo noras rasti naujų išteklių šaltinių. O dabar mūsų akis nukrypo į kosmosą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Motyvacija tyrinėti atokesnius kosmoso kampelius pamažu kinta iš smalsumo į ekonomiką. Štai praėjusiais metais nestigo pasiūlymų, kaip į Žemę pargabenti dangiškus turtus. Neabejotinai, keli milijardieriai iš tokių planų dar labiau pralobs, tačiau naudos bus visai žmonijai: mus praturtins labiau prieinami retų mineralų ištekliai, bus sukurta ne viena technologinė naujovė, kuri pasitarnaus ne tik asteroidų kasinėtojams, rašo newscientist.com.
Tačiau prieš kosminiams šachtininkams užkuriant savo raketų variklius turėtume stabtelėti ir pasvarstyti. Iš pirmo žvilgsnio kosminiai kasinėjimai atrodo nepavojingi aplinkosaugos požiūriu: asteroiduose (tikriausiai) nėra gyvybės, taigi, nesunaikintume jokių ekologinių terpių. Bet reikėtų gerai pasvarstyti, ar iš tiesų kasinėjimas kosmose nebus žalingas Žemei ir pačiam kosmosui.
Iš dalies tokiems kasinėjams galima būtų priešintis dėl principinių įsitikinimų. Kai kurie mėgėjai spoksoti į dangų tvirtins, kad kosmosas – tai nuostabaus grožio vienatvė, kurios mes neturėtume naikinti, lygiai kaip esama tvirtinančių, kad neturėtume kišti nagų prie mūsų planetos ašigalių, mat bent viena planetos dalis turėtų būti „švari“. O kiti tikins, kad kosminių turtų įliejimas į Žemės ekonomiką yra nepriimtina alternatyva tvariam ir darniam gyvenimo Žemėje vystymui.
Istorija rodo, kad apginti tokią poziciją bus sunku, nors šiais laikais ne mažiau sunku gali būti įtikinti visuomenę, kad negyvi asteroidai nėra kokiu nors išliekamuoju požiūriu vertinga vietą, kurią reikėtų saugoti nuo kosmoso šachtininkų įrankių. Tokių asteroidų juk yra nesuskaičiuojama daugybė, be to, juose apsilankys gerokai mažiau žmonių, nei Arkties ar Antarktidos ledynuose.
Negalima pamiršti ir nežemiškos ekonomikos vystymo galimybės. Ištekliai, kurie yra neįkainojami orbitoje ar dar toliau, gali būti kur kas mažiau vertingi pačioje Žemėje. Tų išteklių valdymo reguliavimas ir su nuosavybės teisėmis susiję įstatymai dabar, švelniai tariant, yra riboti.
Kosmoso šachtininkai, kaip ir jų kolegos Žemėje, neretai vengia tokių su nuosavybe susijusių klausimų. Vienas kosminių kūnų kasinėjimo konferencijoje Australijoje pranešėjas pateikė išvadą, kad bet kokių įstatyminių reguliavimų kosmoso kasinėjimuose reikėtų vengti. Tačiau tokiems kasinėtojams visuotinis sutarimas dėl kosminių kūnų eksploatavimo turėtų būti naudingas: be sutarimo bet kokios nuosavybės teisės bus ginčytinos, investicijos rizikingos, o surinkti ištekliai neapsaugoti. Taigi, panašu, kad be įstatyminio reguliavimo kosminio kasinėjimo praktika toli nenuvažiuos.