Paslaptingieji kvazarai astronomams vis dar užduoda daugybę klausimų (0)
Prieš penkiasdešimt metų astronomas Maartenas Schmidtas paskelbė, kad žvaigždę primenantis kosminis kūnas pavadinimu „3C 273“ iš tikrųjų negalėjo būti Paukščių Tako Galaktikoje – minėtas objektas buvo paprasčiausiai pernelyg toli. Remdamasis spektroskopiniais stebėjimais, Schmidtas padarė išvadą, kad objektas nutolęs neįtikėtinu atstumu – net dviem milijardais šviesmečių. Netrukus po astronomo publikacijos „3C 273“ ir kiti tokio tipo objektai įgavo kvazarų pavadinimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praėjus net 50 metų, esminės paslaptys, susijusios su kvazarais, iki šiol liko neįmintos.
„Ar po penkių dešimtmečių geriau suvokiame kvazarų struktūrą? Manyčiau, kad ne“, – teigia publikaciją šia temą paskelbęs astronomas Roberto Antonucci's iš Kalifornijos universiteto.
Bendras supratimas apie kvazarus yra toks – tai yra milžiniškos juodosios skylės, esančios tolimų galaktikų centruose. Manoma, kad kvazarai „maitinasi“ dujomis ir netgi netoliese esančiomis žvaigždėmis, rašo Huffingtonpost.com.
„Astronomai dažnai mėgaujasi fiksuodami toli esančius kvazarus. Siekiama tiesiog surasti tolimuosius kvazarus. Visgi dar egzistuoja daugybė neatsakytų klausimų. Kaip kvazarai išskiria tokį milžinišką energijos kiekį? Iš kokių dalelių jis sudarytas?“ – priekaištus kolegoms reiškė Roberto Antonucci's, kovo 14 dieną šia tema paskelbęs straipsnį leidinyje „Nature“.
Maarteno Schmidto iškelti klausimai dar ir šiandien yra itin aktualūs. Pavyzdžiui, dėl kvazarų skleidžiamos radiacijos. Atsakymas į šį bei kitus klausimus, vis dar laikytinas vienu iš pagrindinių iššūkių šiuolaikinei astronomijai.