Skristi į Marsą jau užsiregistravo 78 000 savanorių (Video)

O tai dabar neva žmonės jau yra nukeliavę tokius atstumus, kad iki Marso nuskristi jau nebėra joks iššūkis? Nuskraidinti ir palikti ar nuskraidinti ir atskraidinti - jokio skirtumo. Tikslas išlieka vienas - išlaipinti ir apgyvendinti žmogų Marse. O jeigu kalbi tokias nesąmones, kaip "nuskraidins ir numes" - tai gal nebekalbėk iš viso? Nes "argumentų", paremtų melu niekam nereikia. Simuliacijos Žemėje niekaip negali visu 100% atkartoti situacijos Marse. Tiek dėl tų pačių techninių galimybių, tiek dėl psichologinių. Nepaisant to, Mars One pasiruošimo periode žada tokias simuliacijas surengti, išbandymui. P.S. "Smulkmė" atsitikti gali ir tame pačiame TKS. Nepadės ir ta diena kelionės, nes jeigu problema rimta (tokia, kad reikia siųsti pagalbą), tai daugumoje atvejų ji turi būti sprendžiama itin greitai. Ir tikėtis, kad daugumai galimų problemų Marse nebus pasiruošta - tai čia jau gal tu apsimetinėji naivuoliu..

NASA, ESA ar tas pats ROSCOSMOS į Marsą siųs (galbūt) mokslininkus ir tik po gerų dvidešimties metų. Tokie skaičiai pasirinkti neatsitiktinai — viliamasi, kad per tuo kelis dešimtmečius atsiras reikiamos technologijos. Tuo tarpu šis MARS ONE projektas toliau realybės šou nepažengs — biudžetas per mažas. Pvz., NASA'i Curiosity misija atsiėjo 2,5 milijardo JAV dolerių. Jie už tuos pinigus sulipdė tyrimų laboratoriją ir ją numetė Marse. Šitie, su dukart didesniu biudžetu (grubiai tariant) planuoja pasigaminti ryšių palydovą, marsaeigį ir dar atlikti bent 7 skrydžius Vien marsaeigis su ryšių palydovu atsirieks kokius 2 milijardus, o kur dar kapsulės su atsargomis ir viso to gero iškėlimas ir pristatymas... Kol važiavau iš darbo namo, į galvą atėjo ir dar keletas minčių. 1. Ar atkreipėt dėmesį į iš TKS grįžtančius astronautus? Treniruojasi po kelias valandas per dieną, bet nukritusius į Žemę, juos kaip mažus vaikus nešioti reikia, nes raumenys atrofavęsi...

Ir keletas kontora argumentų tavo pamąstymams: 1. Jie treniruojasi kosmose ir dėl to dabar grįžta beveik visiškai nepasikeitę. Patys išlipa iš pod'ų ir gyvena normaliai iki kitos misijos. 2. Nenumatytų atvejų yra visur. Tarkim kas bus jei išėjus į lauką tave nutrenks mašina. Tad gal geriau gyvenime neit ten... 3.Tai jau apgalvota (yra ir straipsnis tehnologijos.lt apie tai, tik tingiu ieškoti ).

Technologijos yra jau dabar. NASA ir kitos agentūros laukia ne naujų technologijų dėl galimybių, o naujų technologijų, nes jos greičiausiai bus pigesnės. Būtent misijų kainų sumažėjimo ir laukia. Jiems dabar siųsti už +-6 mrld. Lt niekas neleidžia. Kitas dalykas, Curiosity misija atsiėjo brangiai, nes brangiai kainavo speciali įranga jam ir jo sukūrimui. Mars One galės laisvai nenaudoti pusės Curiosity įrangos, pasiimti senesnių marsaeigių modelius ir susikonstruoti savo zondą gan pigiai. Juolab, kad jiems iš esmės jis bus skirtas tik teritorijos žvalgymui ir tinkamos vietos gyvenimui parinkimui. Jokių lazerių ir kt. spec. prietaisų jam nereikės. Trečias dalykas, šiame straipsnyje parašyta, kad atsargų siuntimas kainuos ~250 mln. Lt už vieną kartą. Bazei įrengti jiems reikia nusiųsti kokius 6 tokius aparatus ir bazė bus praktiškai įrengta (zondui beliks viską apjungti ir paruošti galutinai). Tad realiai bazės įrengimui jie turi ~2 mlrd. Lt. Turint omenyje mano aukščiau pavardintus dalykus, tai jiems tų lėšų tikrai užteks. Žmonių išsiuntimui reiks 4 mlrd. Lt. (atmink, kad atsargų jiems gabentis reikės tik tiek, kad užtektų kelionei, nes tenai jau jų lauks ko gero). Ketvirtas dalykas, nuo spinduliuotės yra paskaičiuota, kad galės apsaugoti Marse esantis "smėlis"/dulkės. T.y. bazes įrengus jas reikės užpilt tuom smėliu ir jose žmonės galės saugotis + specialios patalpos, apsaugotos, berods, vandens sluoksniu.

Creatium, doleriais ten viską skaičiuoja, o ne litais:) Puikiai suprantu, kad nuo radiacijos galima pasislėpti po Marso smėliu, bet kur reiks nuo jos slėpsis tuos mėnesius kol į Marsą skris? Kiek teko skaitinėt, tai dar niekas nesugalvojo kaip būtų galima patikimai nuo kosminių ir Saulės blyksnių apsisaugoti. TKSe bent jau galima specialioj patalpoj užsidaryt ir tuos blyksnius pralaukt, o kur dingt, kai esi uždarytas 4-5 kvadratiniuose metruose su dar trimis nelaimėliais? (Jei tikėt Vikipedija, tai galingesnis blyksnis gali būti pražūtingas) Kol nesukurtos technologijos (pvz., šiuo metu nėra nė vienos kapsulės, kuri talpintų 4 žmones), tol nereikia dėti didelių vilčių į Mars One projektą. Netikiu, kad visas tas reikalas nueis toliau, nei du sezonai realybės šou kur nors Aliaskoje. Geriausiu atveju, paleis ryšių palydovą (jei tik surinks pakankamai lėšų jo projektavimui ir gamybai). Na, o apie utopinius planus taikliai sumėtyti atsargų kapsules aš geriau patylėsiu

Tiesa, doleriai. Bet tai esmės visiškai nekeičia Neesu tikras, bet berods kelionės metu bus galima lygiai taip pat apsisaugoti naudojant vandenį, kaip skydą. Berods taip aiškina Mars One. T.y. skrydžio modulis savo sienose turės vandens talpyklas. O kapsulės, talpinančios 4 žmones, tai klausimas ar čia yra technologinė kliūtis ją sukurti. Juk jokių spec. technologijų naudot kaip ir nereikia - užtenka tiesiog pagaminti didesnės talpos įrenginį. Klausimas dėl iškėlimo nebent, tačiau turint omenyje būsimąsias NASA nešėjas raketas, tai problemų neturėtų kilti. Bet kokiu atveju, pavyks ar nepavyks - čia niekas negali pasakyt. Sutinku, kad gali būt, jog čia yra viso labo apgaulė. Bet aiškinti, kad čia jokios naudos iš to nėra mokslui, tai irgi..

Romantikos čia labai mažai. Mano nuomone, tai tik žmonių, nieko gero nepasiekusių Žemėje, pasiutiškas noras kaip nors išgarsėti. Kad ir špygą parodyti, ar liežuvį, kad tik prieš kamerą.

Creatium, problema su "dideliu erdvėlaiviu", jį iškelti. Geriausia bent jau skristi būtų vos ne senas geras shuttle'as, bet nusileisti jis negalėtų. Tiesa, galėtum iš krovinio skyriaus paleisti porą kapsulių ir nuleisti jas taip, bet vėl, ar jos ten tilptų neįsivaizduoju. O dar toliau, jų pateikiamos kainos tikrai per mažos išsitekti į bet kokį protu suvokiamą planą. Curiosity kainavo berods apie pusę jų biudžeto, o čia kalba eina apie ŽMONES ir jiems tinkamų sąlygų gyvnet sudarymą!

Didžiausia problema visame šiame reikale būtent ir yra pats skrydis. Kapsulės (esamos ir kuriamos) nėra pritaikytos tokiems skrydžiams. Skrydis į Marsą truktų apie metus, o visą tą laiką reikėtų ne tik rūpintis asmenine higiena, bet ir vartoti ir perdirbti maisto produktus Didžiausia iš visų šiuo metu kuriamų kapsulių yra Orion iš Lockheed Martin, bet ir ta tik 9 kub. metrų tūrio ir 5 metrų skersmens. Mane jau vien nuo minties purto pagalvojus, kad metus laiko tektų spaustis tokioje mažoje erdvėje. Nelabai aišku kur reiktų maisto atsargas sandėliuoti ir gamtinius reikalus atlikinėti. Panašu jog tektų modifikuoti siuntimui į TKS parengtas kapsules arba kurti visiškai naują. Tik už kokius pinigus? Dar vienas niuansas, kurį minėjau anksčiau — TKS astronautai kasdien ilgai ir nuobodžiai treniruojasi, kad bent kažkiek raumenų masės išlaikytų. Ką Marso užkariautojai darys, kad bent kažkiek kraujas kojose judėtų ir raumenys nenyktų? Gali būti triatlono čempionas, tačiau iš tavęs nieko neliks jei metus laiko visiškai jokios fizinės veiklos nebus. (Jau matau kaip Marse nukrenta kapsulė, o kolonizatoriai nesugeba ne tai, kad kapsulės liuko atidaryti, bet net iš kėdžių pakilti.)

Na variantas dabar atėjo į galvą, tai prie TKS'o sumontuoti didesnį erdvėlaivį iš dalių pakeltų nuo žemės ir tada juo skristi iki Marso. Nes 9 kubai tai niekaip nenukeliaus net vienas žmogus.

Tai aš kelionę į Marsą taip ir įsivaizduoju Turėtų būti kažkas daugiau už paprastą kapsulę, kad būtų galima bent kažkiek judėti ir raumenis pamankštinti. Be viso to, dar reikėtų ir atskiro kampo gamtiniams reikalams atlikti, ir sistemos tiems reikalams į kosmosą išmesti (keturi žmonės per metus laiko gali nemažai pridergti ). Na, o kur dar maistas ir vandens rezervuarai, vandens valymo įrenginiai...

apie projektuojamas kapsules. Jie sudes mini TKS versiją žemesnėse Žemės orbitoje. Viską iš žemės kels Falcon Heavy kuris gali pakelt 53 tonų krovinį. Vieno pakelio kaina apie 128 milijonai dolerių (iš spacex.com). Išviso kelionė truks 7 mėnesius. Kol kas nematau jokių techninių kliūčių. Valeri Polyakov kosmose išbuvo daugiau nei metus ir grįžus į žemę jam visiškai nereikėjo jokios pagalbos (buvo sveikas kaip ridikėlis). O dėl pinigų, tai to nebandysiu komentuoti. Šiaip manau, kad organizatoriai moka skaičiuoti ir žino kiek jiems reikės, bet labai dažnai didžiuliai projektai pareikalauja daugiau nei planuota... Aišku pinigai vistiek nepakeičia fakto, jog keliavimas į Marsą turimom technologijom yra įmanomas.

Pakvipo 78 000 ?

Aišku, kad įmanoma nukeliauti. Kalba eina apie resursus. Jie nori nugabenti 4 žmones už 2x didesnę kainą nei kainavo pagaminti ir nugabenti opportunity, kuriam nereikia deguonies, slėgio, tokios didelės apsaugos nuo radiacijos, maisto, vandens, šikt, palaikyti raumenų masės ir galų gale šiokios tokios erdvės pajudėt bei užsiėmimų! O TKS yra pakankamai arti žemės ir ją saugo nuo radiacijos žemės magnetinis laukas kažkiek. Turi daug daugiau erdvės bei turi tiekimo liniją iš žemės maistui, papildyti vandens atsargas ir pan. Dar toliau, riekia prisiminti, kad nusileidus ant Marso tavęs su išskėstom rankom niekas nelaukia - tu ten turėsi gyventi kai atmosferos slėgis sudaro 1% žemėje esančio mums įprasto slėgio. Dirva ne pati dėkingiausia sodininkystei, vandens paviršiuje bent jau nėra, o apie gylyje irgi niekas nėra tikras. Nepanašu, kad lengvai prieinamų resursų daug, o gravitacija irgi tik dalis to, kas yra žemėje. Visa tai susideda į tai, kad yra daug iššūkių, kuriuos reikia išspręsti ir sprendimus FINANSUOTI.

3. Mare tavęs lauks su iškėstom rankom . Prieš išsiunčiant žmones, robotai sukurs normalias sąlygas gyventi, slėgį palaikys mašinos kaip palaiko ir TKS, auginimui bus naudojami šiltnamiai su normalia dirva, o vanduo bus perdirbamas (taip, kaip TKS), bei lygtai iš atmosferos ims vandenį (nors ir mažai, tačiau jo turėtų pakakti, kad kompensuoti nuostolius perdirbant atvežtą vandenį). Be to VISKAS yra paaiškinta Mars one puslapyje. Ir aš sutinku, kad tai ne pasivaikščiojimas parke - misija yra sudėtinga, tačiau įmanoma. Dėl to atsirado žmonių, kurie ryžosi šia misiją įgyvendinti.

Atsiprašau, sumaišiau pavadinimą, Curiosity, o ne Opportunity. Jis kainavo 2,5mlrd USD. O jie net ryšių palydovo neišsiuntė. Jei skelbtų, kad kainuos 60mlrd, tada patikėčiau, kad rimtai planuoja skristi. Dabar tai tik atrodo šou darymas. Dėl apsaugos, nesakau, kad tai neįmanoma, sakau, kad tai kainuoja papildomai, ko nereikėjo beveik Curiosity. Jo jo, visos planetos teraformingą atliks O tas kamarkes ir kainuos padaryt. Robotus, kurie pastatys bazę irgi kainuos, o dar čia per 2 metus žada viską sukurti ir išsiųsti, kas DAR DAUGIAU kainuos. Iš atmosferos ims vandenį Atmosferos ten tiek, kiek 99km aukštyje žemėje Na pradžioje kiek skaičiau viską Mars One, tai tik pasakaitės. Misija įmanoma, bet ne už tokias kapeikas. Čia kaip žmonės, kurie įtikinėja, kad normalų namą galima už 150,000 pastatyt. Ir dar pasikartosiu, nes manau vis tiek būsi nesupratęs, aš kalbu tik apie finansinę dalį. Technologijos egzistuoja, tik jas pritaikyti ir jas apjungti kainuoja. O šiaip va pats paminėjai ankstesnių roverių kainas. Tai jei marso roveris kainuos bent 500mln US$ pagaminti ir nuskraidinti, kuris įkurs tą bazę, tai reikės dar siųsti ir resursus. Tai kokios sumos tik ant kuro susidarys. Tai bus tik televizijos šou, kur niekad nieko ir neplanuoja siųsti į kosmosą, tik gerą bizniuką prasuks.

Jau išviso gaunasi 3,5 milijardai pagamint du roverius, vieną komunikacinį satelitą ir užsakyt 10 iškėlimų į 200km orbitą Taigi dar 2,5 milijardo lieka sukurti normalias gyvenamasis patalpas, apmokyti 40 astronautų/savanorių, supirkti/sukurti reikiamus įrankius, bei pagaminti saulės kolektorius, normalią nusileidimo sistemą ir visą aparatūra reikalingą išgyventi. Aišku dar atsargos, ir papildomos išlaidos visą misijos gyvavimą... Taigi tu greičiausiai teisus - su 6 milijardais labai sunku paversti visą šią misiją realybe. Nebent Apple duotų savo laikomus pinigus (137 milijardų "in cash")

Visų pirma tuo šešis milijardus reikia turėti... Dar toks vienas pastebėjimas — į Žemę nesugebama kapsulės į paskaičiuotą vietą numesti, o kalbama apie bazę iš sumėtytų kapsulių Marse Curiosity nusileido už 2.5 kilometro nuo paskaičiuoto taško ir čia skaitosi jog yra labai tikslu. Net ir sumėčius šešias kapsules tokiu neįtikiėtinu tikslumu, vis tiek teks kažkaip jas į vieną krūvą sutempti ir sujungti. Dviem roveriais smėlėtu Marso pavarišiumi, nuotoliniu būdu su keliolikos minučių ryšio vėlavimais? Visas šitas reikalas yra baltais siūlais siūtas... Verslininkai pasireklamavo per visokius Login'us, nusipirko keliasdešimt straipsnių ir susuks realybės šou „Marsas 2023 — I dalis“. Pardavę tą realybės šou kuriam nors JAV transliuotojui, atlyginimą sau pasiims per „Interplanetary Media Group (IMG)“. Pirmą milijoną jie jau uždirbo