9 m. senumo "Hubble" nuotraukose astronomas netyčia atrado iki šiol nežinotą Neptūno palydovą (0)
Orbitinis teleskopas "Hubble" atrado aplink Neptūną skriejantį astronomams iki šiol nežinotą palydovą, informuoja "Space.com".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausią Neptūno palydovą Tritoną žmonija atrado dar 1846 m. Atradimo autorius – britas Viljamas Laselas (William Lassell). Šis 2,7 tūkst. kilometrų skersmens palydovas yra unikalus Saulės sistemos objektas – jis aplink Neptūną skrieja retrogradine orbita, kurios kryptis yra priešinga Neptūno sukimosi krypčiai. Liaudiškai tariant, Tritonas "varo prieš eismą".
Tritonas, kaip ir Jupiterio palydovai Ijo ir Europa bei Saturno Enceladas su Titanu, demonstruoja vulkaninio aktyvumo požymius. Grupė astrofizikų, vadovaujama Sasvatos Hjer-Madžumder (Saswata Hier-Majumder) iš Merilendo valstijos universiteto (JAV) patikrino, ar po Tritoną dengiančiu ledo lukštu gali egzistuoti skystas angliavandenilių ar amoniako vandenynas.
Manoma, kad Tritonas susiformavo ne Neptūno apylinkėse, o Saulės sistemos paribiuose, vadinamojoje Koiperio juostoje. Tai byloja anomaliai didelis Tritono tankis ir jau minėta neįprasta jo sukimosi kryptis. Visai įmanoma, kad, esant pakankamai vidinei palydovo temperatūrai, po ledo pluta egzistavo ar tebeegzistuoja skysti angliavandenilių ar vandens ir amoniako tirpalo telkiniai. Tiesa, tikėtis, kad juose galėtų būti gyvybės, nevertėtų – tokių telkinių temperatūra siekia, geriausiu atveju, -97°С.
Tritonas, kaip ir Jupiterio palydovai Ijo ir Europa bei Saturno Enceladas su Titanu, demonstruoja vulkaninio aktyvumo požymius. Grupė astrofizikų, vadovaujama Sasvatos Hjer-Madžumder (Saswata Hier-Majumder) iš Merilendo valstijos universiteto (JAV) patikrino, ar po Tritoną dengiančiu ledo lukštu gali egzistuoti skystas angliavandenilių ar amoniako vandenynas.
Manoma, kad Tritonas susiformavo ne Neptūno apylinkėse, o Saulės sistemos paribiuose, vadinamojoje Koiperio juostoje. Tai byloja anomaliai didelis Tritono tankis ir jau minėta neįprasta jo sukimosi kryptis. Visai įmanoma, kad, esant pakankamai vidinei palydovo temperatūrai, po ledo pluta egzistavo ar tebeegzistuoja skysti angliavandenilių ar vandens ir amoniako tirpalo telkiniai. Tiesa, tikėtis, kad juose galėtų būti gyvybės, nevertėtų – tokių telkinių temperatūra siekia, geriausiu atveju, -97°С.
(8)
(0)
(0)