Vokiečių kosmologas sukūrė naują visatos sampratą

Kaip supratau šviesos dažnis gali slinktis tik dviem atvejais. Kai objektas tolsta, arba kai objekto masė auga. Todėl jei pavyktu kitokiu būdu nustatyti atstumą iki kokios galaktikos ir pažiūrėti ką jis rodo. Ar galaktika tolsta ar ne, tada butu galima viena iš jų paneigti. Priimant, kad veikia tik vienas iš šiu veiksnių. Tačiau jei veikia abu (galaktikos tolsta ir jų masė didėja) tuomet jau kebliau. Bet manau čia tik laiko klausimas kol tai bus nustatyta.

Na ir kas, kad teorija neįrodoma. Jei ji paaiškina visus aspektus ir atsako į klausimus tai ji puikiai tinka. Nebent turima omeny, kad negalima niekaip įrodyt, kad ji neteisinga, bet tai kažkaip sunku būtų suvokt

Kadangi anot teorijos visata nesiplečia, tad seniau ji nebuvo mažesnė, tad didžiojo sprogimo išvis nebuvo, visata egzsitavo visados. Bažnyčiai ši teorija visai palanki būtų.

Nebūtų palanki. Krikščionys mano, kad pasauliui 6'000 metų.

Katalikai kaip ir daugelis krikščionių (neskaitant kraštutinių grupių) neturi oficialios nuomonės tuo klausimu, kiek man žinoma, todėl tai tubrūt nebūtų problema.

[/quote]Masė yra santykinis dydis ir gali būti išmatuojama tik atsižvelgus į kažką kitą, kaip matavimo pagrindą. [quote] Čia man panašiai skamba kaip su laiku. Fizikams kyla didelė problema su laiko tėkme. nes tada reikalingas yra Metalaikas ęsantis už erdvėlaikio ribų, su kuriuo būtų santykinai būtųgalima palyginti jo tėkmės greitį. Todėl didžioji dauuma Visatos modelių ir fizikų palaiko block universe požiūrį, kad laikas nebėga ir yra tik 4 erdvėlaikio dimensija, kuris egzistuoja visas vienu metu. Kitaip sakytume, kad laiko tėkmės greitis yra 1 s/s

Shinigami regis turėjo omeny kažką panašaus, bet parašysiu savaip: pasak hipotezės autoriaus visata nesiplečia, vadinasi šviesos poslinkiai matosi tik dėl masės didėjimo. Dabartinio modelio požiūriu poslinkiai egzistuoja dėl pėtimosi. Tada patikrinti ar naujoji hipotezė teisinga atrodo įmanoma. Je stebimas objektas stovi vietoje ir didėja tik jo masė, vadinasi šviesa turi slinktis į mėlynąją pusę. Kadangi vaizdas pas mus ateina iš tolimos praeities (jei objektas labai toli) tai lyginant su artimesniais kūnais jo šviesa labiau pasislinkus į raudonąją pusę. Tačiau stebint labai labai labai ilgai ir lyginant naujus duomenis su pačiais pirmaisiais turėtume matyti poslinkį į mėlynąją pusę, kadangi ir objekto masė visą tą laiką augo. O jei vistik masė nesikeičia ir objektas nuo mūsų tolsta, jis visą laiką slinksis į raudonąją pusę. Nebent čia kyla kažkokių dar problemų.

Problema gali būti tame, kad visata ir plečiasi ir sunkėja vienu metu. Todėl realiai galimi trys variantai. 1) Visata plečiasi, bet masė nesikeičia. 2) Visata nesiplečia, bet sunkėja. 3) Visata ir plečiasi ir sunkėja. Dėl to poslinkį į viena ar į kita pusę įtakoja abu faktoriai.

1) Gali plestis erdve 2) Gali materija sunket 3) Gali kist laiko greitis 5) Gali objektai didet 6) Gali ikrist energija i visata 7) Gali fotonai pavargt 8) Gali kist visatos forma 9) Gali suktis 10) Gali nezinomos daleles itakot ar nezinomi desniai Kiekvienas pokytis gali buti ne tiesinis, ar is vis nepriklausyt jokiai formulei. Beto imanoma visu variantu kombinacija. Imanomu variantu skaicius... svelniai tariant nemazas. Ne nezinau kiek cia verta filosofuot. Geriausia sukurt modeli atitinkanti stebejimus ir kiek imanoma paprastesni, o kaip yra is tikruju.... niekada nezinosim, gal but net klausimas nelogiskas. Laikas/erdve/mase/energija/forma/sukimasis visi sie dalykai turi but susije. Vienas is labiausiai uzkliunanciu dalyku siuometinese teorijose man tai yra tai jog erdve galima plest, lyg ji atskirta nuo laiko butu. Paimk minkowski/epstein diagrama ir isplesk x asimi, gausi kad objektai mus pasiekia is daug toliau per trumpesni laika nei uztruktu sviesai keliauti iki musu c greiciu. Tiesa dar nepaminejau kad gali ir c greitis kist. Pagalvojus geriau tu efektu primastyt galima daug. Neimanoma cia isnarpliot kaip yra istikruju.

Straipsnyje minimo įrodomumo aspektu visi trys paaiškinimai (kol kas) neįrodomi. Visi sutinka, kad raudonąjį poslinkį gali sukelti tiek judėjimas (kuris be kita ko sukelia masės pokytį), tiek masės pokytis savaime. Bet stebint tolimas galaktikas neįmanoma nei patvirtinti nei paneigti nei vieno varianto. Šiuo atveju svarbu, kaip nauja teorija su masės didėjimu įsipaišo į visą likusią fiziką. Yra daug pavyzdžių, ypač pseudomokslo, kai sugalvojami paaiškinimai iš pirmo žvilgsnio puikiai paaiškinantys tam tikrą reiškinį, bet pradėjus tokio naujo paaiškinimo implikacijas taikyti likusiai fizikai viskas baigiasi absurdu. Kiekvienas paaiškinimas (matematinis modelis) turi ne tik paaiškinti tam tikrą reiškinį, bet ir būti suderinamas su kitais fizikos dėsniais bei stebėjimų rezultatais. Šiuo atveju laukia ilgas ir nuobodus darbas nustatant, ar nauja koncpcija įsipaišo į kvantinę mechaniką ir reliatyvumo teoriją bent jau stebėjimų ribose.

Problemu apskritai cia gali buti ir dar daugiau ( galbut isvestiniu is jau esamu bet vistik): a) visata nei pleciasi nei sunkeja, - galbut mes klaidingai kazka matuojam a.a) visata nei pleciasi nei sunkeja - galbut mes neturim mato vieneto kuriuo butu galima matuoti. b)visata pleciasi i viena puse ir sunkeja i kita puse - velgi teorija, nei patvirtinta nei paneigta. (skamba gal kiek nelogiskai, kadangi turetu butu proporcingai, bet vistik izvelgciau ir kituose teorijose nelogiskumu) kaip pvz: "visat anesiplecia bet sunkeja" - pagal ta intencija viskas turetu vykti proporcingai, tada turetu sunketi ir musu galaktika, bet kas butent joje turetu sunketi? zeme? saule? tamsioji materija? ir jei zeme sunketu ar tai neturetu buti kazkaip nesunkiai apciuopiama? kitas dalykas jeigu sunkeja pati visata kaip tamsioji materija to priesakyje, tai ar neturetu kazkaip spaustis galaktikos viena artyn kitos? susisuko galva net bemastant

Masės didėjimą nekintant erdvei būtų galima matuoti, vertinant gravitacijos pokytį.

Paršelis ne auga, tik didėja masė, o mes mažėjame. Įdomu, iš kur energija atsiranda?

Na laikas tikrai idomus dalykas. Bet va cia ne per seniausiai buvo straipsnis apie CMB kuriame buvo kazkokia anomalija ir galbut ta anomalija gali buti irodymas kad musu visata yra gravitaciskai veikiama kitos ar kitu visatu. Taigi kaip Einsteinas yra pasakes, laikas reikalingas tam, jog viskas neivyktu vienu metu. Priemus hipoteze kad uz musu visatos ribu egzistuoja kitos visatos, ir yra kazkokia erdve tarp tu visatu ir jos saveikauja, tai turbut laikas turetu egzistuoti ir uz musu visatos ribu, kaip ir gravitacija. Na cia jau labai filosofine diskusija is tikro.

.

Jei viskas sunkėja, nelabai to išmatuoti ir eitų, nes kistų tik gravitacinė konstanta. Čia panašiai, kaip aiškintis oro svorį svarstyklėmis, padedant ant jų tuščią stiklainį Jei kinta viena konstanta (sic), tai gal kinta ir kitos? Gal šviesos greitis nėra pastovus? Tai irgi nėra nauja idėja.

Jooo... Aš visada sakiau,kad nebuvo DIDŽIOJO sprogimo. Bus tik didysis Didžiojo sprogimo TEORIJOS sprogimas.

"Nieko nėra pastovesnio už pokyčius" Įdomiai jūs čia su tomis konstantomis... Net patys fundamentaliasi dalykai turi prigimtinę savybę kisti. Tokia jau ta visa ko natūra - pokyčiai. O už savo egzistavimą labiausiai turėtume dėkoti laikui, kuris kaip koks kirminas graužiasi per begalybę amžinai, taip savo unikalių sugebėjimų būdu jis ją (begalybę) dalo į konkretumą.

Padidinus masę nepadidinus krūvio spinduliuojamas dažnis . Masės padidėjimas yra stebimas eksperimentuose ir yra pagrindinė alia laiko sulėtėjimo priežastis.

Tai praktiskai ir laikas leteja pagal tokia teorija. Bet tai nesutampa su turimais duomenimis, galetu nebent greitet. Tai gal mazeja mase visdelto