Mūsų galaktikos centro juodoji skylė dujų debesį ištempė į „makaroną“ (0)
Prie mūsų Paukščio tako galaktikos centre tūnančios juodosios skylės spiraliniu judesiu artėja dujų debesis, kurį astronomai pavadino G2. Milžiniška juodosios skylės gravitacija debesį ištempė tarsi spagetį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gravitacinis laukas priekinę debesies dalį aplink juodąją skylę smarkiai pagreitino ir atgręžė į mūsų pusę.
Astronomai jau kurį laiką stebėjo G2 tikėdamiesi, kad juodoji skylę šį debesį užgriebs, sudraskys ir suris.
Naujausius stebėjimo rezultatus publikavo „Astrophysical Journal“.
Dujų debesis, kurio skersmuo yra triskart didesnis už Plutono orbitą, tačiau sveriantis vos triskart daugiau nei Žemė, pirmą kartą pastebėtas 2011 metais, kuomet jis artėjo prie galaktikos centro.
Manoma, kad ten tūnančios juodosios skylės, kurios formalus pavadinimas yra Šaulio A* (Sgr A*) masė yra keturis milijonus kartų didesnė nei Saulės. Tai yra artimiausia mums žinoma „supermasyvi“ juodoji skylė, taigi, ji yra bene tinkamiausias kandidatas detaliems šio tipo tankių objektų stebėjimui.
„Naujuose stebėjimų duomenyse įdomiausia tai, kad debesies priekinė dalis grįžta link mūsų didesniu nei 10 mln. km/val. greičiu – tai yra apie 1 proc. šviesos greičio. Tai reiškia, kad debesies priekis jau buvo maksimaliai priartėjęs prie juodosios skylės“, - sakė Maxo Plancko nežemiškos fizikos instituto (Vokietija) mokslininkas Reinhardas Genzelis.
Dujų debesies kilmė kol kas nežinoma, tačiau pasiūlymų būta įvairių.
Gali būti, kad jis susiformavo santykinai neseniai, susidūrus žvaigždžių vėjui ir tarpžvaigždinei erdvei, arba kad tai yra iš galaktikos centro išmestas materijos pliūpsnis, arba kad tai yra blyški žvaigždė, netenkanti vis didesnio dujų kiekio.
Naujausi stebėjimo duomenys rodo, kad debesyje greičiausiai nėra žvaigždės branduolio, kuris pamažu išmetinėtų dujas.
„Matome, kad debesis dabar ištemptas tiek, jog primena spagetį. Tai reiškia, kad jame tikriausiai nėra žvaigždės. Šiuo metu manome, jog dujos tikriausiai atkeliavo iš žvaigždžių, kurios sukasi netoli juodosios skylės“, - sakė to paties instituto mokslininkas Stefanas Gillessenas, vadovavęs debesį stebinčiai grupei.
Gravitacijos veikiamo G2 priekinė dalis juda maždaug 500 km/s greičiau nei galinė.
Stebėjimui mokslininkai naudojo Čilėje sumontuotą VLT (Very Large Telescope) teleskopą.
Kuo labiau debesis ištempiamas, tuo sunkiau stebėti jo skleidžiamą šviesą. Tačiau stebint juodajai skylei artimą regioną su VLT „Sinfoni“ instrumentu, nustačius daugiau nei 20 valandų trukmės išlaikymą, mokslininkai sugebėjo išmatuoti skirtingų debesies dalių greičius.
Astronomai jau kurį laiką stebėjo G2 tikėdamiesi, kad juodoji skylę šį debesį užgriebs, sudraskys ir suris.
Naujausius stebėjimo rezultatus publikavo „Astrophysical Journal“.
Dujų debesis, kurio skersmuo yra triskart didesnis už Plutono orbitą, tačiau sveriantis vos triskart daugiau nei Žemė, pirmą kartą pastebėtas 2011 metais, kuomet jis artėjo prie galaktikos centro.
Manoma, kad ten tūnančios juodosios skylės, kurios formalus pavadinimas yra Šaulio A* (Sgr A*) masė yra keturis milijonus kartų didesnė nei Saulės. Tai yra artimiausia mums žinoma „supermasyvi“ juodoji skylė, taigi, ji yra bene tinkamiausias kandidatas detaliems šio tipo tankių objektų stebėjimui.
„Naujuose stebėjimų duomenyse įdomiausia tai, kad debesies priekinė dalis grįžta link mūsų didesniu nei 10 mln. km/val. greičiu – tai yra apie 1 proc. šviesos greičio. Tai reiškia, kad debesies priekis jau buvo maksimaliai priartėjęs prie juodosios skylės“, - sakė Maxo Plancko nežemiškos fizikos instituto (Vokietija) mokslininkas Reinhardas Genzelis.
Dujų debesies kilmė kol kas nežinoma, tačiau pasiūlymų būta įvairių.
Gali būti, kad jis susiformavo santykinai neseniai, susidūrus žvaigždžių vėjui ir tarpžvaigždinei erdvei, arba kad tai yra iš galaktikos centro išmestas materijos pliūpsnis, arba kad tai yra blyški žvaigždė, netenkanti vis didesnio dujų kiekio.
Naujausi stebėjimo duomenys rodo, kad debesyje greičiausiai nėra žvaigždės branduolio, kuris pamažu išmetinėtų dujas.
„Matome, kad debesis dabar ištemptas tiek, jog primena spagetį. Tai reiškia, kad jame tikriausiai nėra žvaigždės. Šiuo metu manome, jog dujos tikriausiai atkeliavo iš žvaigždžių, kurios sukasi netoli juodosios skylės“, - sakė to paties instituto mokslininkas Stefanas Gillessenas, vadovavęs debesį stebinčiai grupei.
Gravitacijos veikiamo G2 priekinė dalis juda maždaug 500 km/s greičiau nei galinė.
Stebėjimui mokslininkai naudojo Čilėje sumontuotą VLT (Very Large Telescope) teleskopą.
Kuo labiau debesis ištempiamas, tuo sunkiau stebėti jo skleidžiamą šviesą. Tačiau stebint juodajai skylei artimą regioną su VLT „Sinfoni“ instrumentu, nustačius daugiau nei 20 valandų trukmės išlaikymą, mokslininkai sugebėjo išmatuoti skirtingų debesies dalių greičius.
(6)
(0)
(0)