Žvilgsnis į Saulės ateitį: astronomai atrado 4 mlrd. metų senesnę Saulės dvynę (0)
Astronomams netikėtai atsirado galimybė pamatyti, kaip Saulė atrodys ir elgsis tolimoje ateityje, mat jie atrado chemiškai identišką žvaigždę HIP 102152, kuriai jau 8,2 mlrd. metų, kai mūsų žvaigždė įsižiebė prieš maždaug 4,6 mlrd. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip pat tyrėjams pasitaikė proga žvilgtelėti ir į Saulės paauglystę – jie rado ir kitą Saulei chemiškai identišką žvaigždę, tik kone perpus jaunesnę: 18 Scorpii yra tik 2,9 mlrd. metų amžiaus. Astronomams šis radinys atskleis, kaip mūsų šviesulys atrodė ir švietė ankstyvoje jaunystėje.
Abi žvaigždės – jos vadinamos Saulės dvynėmis – yra neeilinis šansas išsiaiškinti, kaip per milijardus metų kinta Saulės cheminė sudėtis. Be kita ko, žvilgsnis į senesnės iš atrastųjų žvaigždės cheminę sudėtį leidžia manyti, kad toji žvaigždė galėjo turėti kieto paviršiaus planetų, kaip turi ir Saulė.
Saulės dvynių astronomai yra atradę ir anksčiau. Dvynės pasižymi identiška mase, temperatūra, chemine sudėtimi, būdinga ir mūsų Saulei. HIP 102152 yra seniausia Saulės dvynė, kokią tik yra pavykę atrasti. Jos paviršiaus gravitacija tokia pat kaip ir Saulės, o žvaigždės paviršius už mūsų šviesulio paviršių vėsesnis tik 54 laipsniais. Cheminė šios žvaigždės sudėtis yra panašiausia į Saulės iš visų iki šiol atrastų Saulės dvynių.
18 Scorpii ir HIP 102152 tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėjo teleskopu VLT (Very Large Telescope) Čilėje. Spektrografu buvo išanalizuota žvaigždės išspinduliuojama šviesa – taip buvo apskaičiuota cheminė sudėtis ir kitos charakteristikos.
Paaiškėjo, kad HIP 102152 turi labai nedaug elementų, kurių gausu meteorituose ir Žemėje. Tai leidžia manyti, kad praeityje šiuos elementus susirankiojo uolingosios planetos. Tad HIP 102152 gali supti ne tik dujinės milžinės, bet ir Žemės tipo planetos.
Cheminė žvaigždės analizė patvirtino hipotezę, kad Saulės tipo žvaigždės sendamos netenka ličio. Litis, kaip ir vandenilis bei helis, yra cheminis elementas, kuris buvo sukurtas Didžiojo sprogimo metu. Astronomai jau anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad jaunesniosios Saulės dvynės turi gerokai daugiau ličio nei Saulė, bet nebuvo įsitikinę, ar ličio kiekis žvaigždėje susijęs su šviesulio amžiumi.
"Atradome, kad HIP 102152 sudėtyje yra labai mažai ličio, - pasakoja San Paulo universiteto (Brazilija) astronomė Tala Vanda Monro (Tala Wanda Monroe). – Dabar galime būti tikri, kad žvaigždės sendamos kažkaip eikvoja, naikina turimą litį, o mūsų Saulės ličio kiekis yra normalus, atsižvelgiant į jos amžių."
Kaip ir kodėl mažėja ličio atsargos žvaigždės cheminių elementų arsenaluose, astronomai dar negali paaiškinti.
T. V. Monro ir kolegų straipsnis publikuotas žurnale "Astrophysical Journal Letters".
Abi žvaigždės – jos vadinamos Saulės dvynėmis – yra neeilinis šansas išsiaiškinti, kaip per milijardus metų kinta Saulės cheminė sudėtis. Be kita ko, žvilgsnis į senesnės iš atrastųjų žvaigždės cheminę sudėtį leidžia manyti, kad toji žvaigždė galėjo turėti kieto paviršiaus planetų, kaip turi ir Saulė.
Saulės dvynių astronomai yra atradę ir anksčiau. Dvynės pasižymi identiška mase, temperatūra, chemine sudėtimi, būdinga ir mūsų Saulei. HIP 102152 yra seniausia Saulės dvynė, kokią tik yra pavykę atrasti. Jos paviršiaus gravitacija tokia pat kaip ir Saulės, o žvaigždės paviršius už mūsų šviesulio paviršių vėsesnis tik 54 laipsniais. Cheminė šios žvaigždės sudėtis yra panašiausia į Saulės iš visų iki šiol atrastų Saulės dvynių.
18 Scorpii ir HIP 102152 tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėjo teleskopu VLT (Very Large Telescope) Čilėje. Spektrografu buvo išanalizuota žvaigždės išspinduliuojama šviesa – taip buvo apskaičiuota cheminė sudėtis ir kitos charakteristikos.
Paaiškėjo, kad HIP 102152 turi labai nedaug elementų, kurių gausu meteorituose ir Žemėje. Tai leidžia manyti, kad praeityje šiuos elementus susirankiojo uolingosios planetos. Tad HIP 102152 gali supti ne tik dujinės milžinės, bet ir Žemės tipo planetos.
Cheminė žvaigždės analizė patvirtino hipotezę, kad Saulės tipo žvaigždės sendamos netenka ličio. Litis, kaip ir vandenilis bei helis, yra cheminis elementas, kuris buvo sukurtas Didžiojo sprogimo metu. Astronomai jau anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad jaunesniosios Saulės dvynės turi gerokai daugiau ličio nei Saulė, bet nebuvo įsitikinę, ar ličio kiekis žvaigždėje susijęs su šviesulio amžiumi.
"Atradome, kad HIP 102152 sudėtyje yra labai mažai ličio, - pasakoja San Paulo universiteto (Brazilija) astronomė Tala Vanda Monro (Tala Wanda Monroe). – Dabar galime būti tikri, kad žvaigždės sendamos kažkaip eikvoja, naikina turimą litį, o mūsų Saulės ličio kiekis yra normalus, atsižvelgiant į jos amžių."
Kaip ir kodėl mažėja ličio atsargos žvaigždės cheminių elementų arsenaluose, astronomai dar negali paaiškinti.
T. V. Monro ir kolegų straipsnis publikuotas žurnale "Astrophysical Journal Letters".
(13)
(0)
(1)