Tarp spalio žvaigždžių: šviesus Jupiteris, gražūs meteorai ir ryški kometa (0)
Nors spalio vakarais dar kulminuos didysis Vasaros žvaigždžių trikampis, sudarytas iš ryškių Vegos, Altairo ir Denebo, žvaigždžių priklausančių Lyros, Erelio ir Gulbės žvaigždynams, tačiau jau paryčiais jas keis ryškiausios žiemos žvaigždės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemai, palei šiaurinį dangaus kraštą, riedės Didieji Grįžulo ratai. Abipus jų ryškiai švytės Jaučiaganio žvaigždyno – Arktūras ir Vežėjo žvaigždė – Kapela. Pietryčiuose kils didysis Pegaso kvadratas. Nuo jo viršutinio kampo į kairę viena paskui kitą beveik vienodais atstumais žėrės 3 panašaus ryškio Andromedos žvaigždės
Pietryčiuose tekės Sietynas (Plejados). Naktį paskui jį vienas po kito išnirs: Tauro žvaigždynas su Aldebaranu, Dvyniai su ryškiaisiais Kastoru ir Poluksu, Šienpjoviai, o paryčiui ir ryškuolis Sirijus, Didžiojo šuns žvaigždyne. Prieš auštant, pietuose, ten kur vakare švytėjo Didysis vasaros trikampis, jau puikuosis kulminuojantys Šienpjoviai (Orionas) iš visų pusių apsupti įspūdingo ryškiausių žiemos žvaigždžių rato. Tai jau gamtos pasisukimo žiemop ženklas.
Pietryčiuose tekės Sietynas (Plejados). Naktį paskui jį vienas po kito išnirs: Tauro žvaigždynas su Aldebaranu, Dvyniai su ryškiaisiais Kastoru ir Poluksu, Šienpjoviai, o paryčiui ir ryškuolis Sirijus, Didžiojo šuns žvaigždyne. Prieš auštant, pietuose, ten kur vakare švytėjo Didysis vasaros trikampis, jau puikuosis kulminuojantys Šienpjoviai (Orionas) iš visų pusių apsupti įspūdingo ryškiausių žiemos žvaigždžių rato. Tai jau gamtos pasisukimo žiemop ženklas.
Jupiteris šviesumu nusileis tik Mėnuliui
Venera–Vakarinė, nors ir tols nuo Saulės, tačiau spindės per žemai ir ją pamatyti po saulėlydžio vis dar bus sunku. Visgi mėnesio pabaigoje, ilgėjant naktims, ji trumpam suspindės vakarais po saulėlydžio virš pietvakarių horizonto.
Jupiteris tekės vėlai vakare ir iki ryto pakils aukštai virš pietų horizonto spindėdamas Dvynių žvaigždyne. Diena iš dienos šviesėdamas spalio pabaigoje jis pasieks -2,4 ryškį ir bus šviesiausiu nakties dangaus šviesuliu po Mėnulio.
Pasitelkus mėgėjišką teleskopą kiek suplotame Jupiterio diskelyje, ties pusiauju, galima bus atrasti dvi lygiagrečias tamsesnes debesų juostas. O net ir per paprastą žiūroną galima pasigrožėti keturiais ryškiausiais Jupiterio palydovais: Ijo, Europa, Ganimedu ir Kalisto. Greta planetos disko beveik vienoje linijoje išsidėstę palydovai kas naktį būna pasiskirstę vis kitaip. Jų padėtis pastebimai pakinta net per porą valandų. Ne visuomet matomi visi 4 palydovai, nes kartais jie pasislepia anapus Jupiterio disko, arba užslenka ant jo šiapus.
Marsas tekės dar vėliau, apie 2:30 val., ir bus matomas iki pat ryto.
Saturno ir Merkurijaus šį mėnesį nematysime.
Tarp žvaigždžių ryškės kometa
Tarp spalio žvaigždžių slypės nekantriai laukiama kometa ISON (C/2012 S1). Dar neseniai buvo prognozuota, kad tai bus pati įspūdingiausia per visą mūsų gyvenimą kometa, kalbėta, kad jos šviesis netgi prilygs Mėnuliui, tačiau pastaruoju metu manoma, kad ji bus daug silpnesnė nei manyta. Vis tik ji turėtų būti viena iš šviesiausių pastarojo meto kometų.
Spalio mėnesį ISON kometa būdama 10–9 ryškio šviesuliu keliaus Liūto žvaigždynu palei Marso planetą. Mėnesio pradžioje kometa artės prie Marso, kol spalio 17–19 d. ji priartės prie jo kiek mažiau nei per vieną laipsnį. Vėliau kometa greitėdama ims tolti nuo Marso ir spalio pabaigoje ją nuo jo skirs jau 7°.
Spalio 15 naktį, ISON kartu su Marsu atsidurs šalia Regulo. Visi trys šviesuliai bus vienoje linijoje ir 1° atstumo vienas nuo kito: Marsas šiauriau Regulo, ISON kometa šiauriau Marso. Tą naktį kometą galima bus atrasti be žvaigždėlapio. Geriausia bus jos ieškoti po 3 val. nakties, nusileidus priešpilniui. Kol kas norint išvysti šią uodegotąją kosmoso viešnią reiks pasitelkti bent nedidelį teleskopą.
ISON (C/2012 S1) kometos skriejimo kelias apie Saulę.
Dangų skros Orionidų meteorų strėlės
Spalio naktis romantiškomis „krentančiomis žvaigždėmis“ papuoš meteorai. Nuo spalio 2 iki lapkričio 7 d. akį džiugins greiti ir gražius baltus garų pėdsakus paliekantys Orionidų meteorai. Šis srautas maksimumą pasieks spalio 21 d., tuomet per valandą praskries apie 23 meteorus.
Tačiau tuo metu danguje ryškiai švies pilnas Mėnulis, kuris gerokai nustelbs šį srautą. Keli ne tokie gausūs, tačiau kartais ryškiais meteorais pradžiuginantys srautai – Pietų ir Šiaurės Tauridai (spalio 1 – lapkričio 25 d.) – taip pat prisidės prie bendro krentančių žvaigždžių derliaus.
(3)
(0)
(0)