„Šimtmečio kometos“ uodega 12 kartų platesnė už Saulę (5)
Prieš kelias dienas pastebėtas staigus kometos ISON ryškio padidėjimas sukėlė ją stebinčių astronomų įtarimą, kad jai vis labiau artėjant prie Saulės ir šylant, iš branduolio gelmių galėjo prasiveržti stiprus susikaupusių dujų ir dulkių srautas. Neatmetama galimybė, kad galėjo suskilti ir ledinis kometos branduolys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
ISON kometą dangaus skliaute galima pamatyti (geriausiai su teleskopais ar astronominiais žiūronais) prieš pat patekant saulei rytų pusėje. Šiuo metu ji matoma Spikos žvaigždės (Mergelės žvaigždynas) apylinkėse.
Prieš kelias dienas astronomijos mėgėjai iš įvairių šalių pranešė, kad kometa ISON dabar jau matoma ir plika akimi.
Lapkričio 28 dieną ISON kometa pasieks Saulei artimiausią savo orbitos tašką, arba perihelį. Tuo metu ji bus vos už 1,2 mln. kilometrų nuo mūsų žvaigždės paviršiaus. Astronomai mano, kad jei ISON kometos branduolys yra didesnis nei 0,5 km, ji turėtų atlaikyti pasimatymą su Saule. Jei kometos branduolio nesuplėšys Saulės gravitacija, manoma, ji gali tapti tikra „šimtmečio kometa“, švytinti danguje taip ryškiai, kad Žemėje ją bus galima matyti net dienos metu.
ISON kometa gali prilygti 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma ir dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu. Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis.
Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės.