„Šimtmečio kometos“ uodega 12 kartų platesnė už Saulę  (5)

Prieš kelias dienas pastebėtas staigus kometos ISON ryškio padidėjimas sukėlė ją stebinčių astronomų įtarimą, kad jai vis labiau artėjant prie Saulės ir šylant, iš branduolio gelmių galėjo prasiveržti stiprus susikaupusių dujų ir dulkių srautas. Neatmetama galimybė, kad galėjo suskilti ir ledinis kometos branduolys.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kad ir kas būtų sprogę ISON kometos branduolyje, pasekmė akivaizdi ir labai įspūdinga: tai fantastiškai ilga, daugiau nei 16 milijonų kilometrų kosmosu nusidriekusi šios „šimtmečio kometa“ dar vadinamo kosminio kūno dulkių uodega. Ją vakar nufotografavo astronomijos mėgėjas iš Austrijos Michaelas Jägeris, pranešė „Spaceweather.com“. Pasak jo, kometos uodega dangaus skliaute yra nutįsusi daugiau nei 7 laipsnius ir buvo ilgesnė už Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyną. Pasak leidinio, fiziškai ISON uodega šiuo metu yra maždaug 12 kartų platesnė už Saulę. Taigi, kai šios kometos galva lapkričio 28 dieną panirs į Saulės atmosferą, kosmose liks kyšoti daugiau nei 15 mln. kilometrų jos uodega. Kadangi šiuo metu iš ISON branduolio gelmių veržiasi toks didelis dujų ir dulkių srautas, kol kas neįmanoma nustatyti, kas lapkričio 13 - 14 d. sukėlė staigų jos ryškio sustiprėjimą. Jei būtų sprogęs ir į atskirus fragmentus suiręs kometos branduolys, pasak astronomų, tai bus galima nustatyti jau po kelių dienų. ISON kometos stebėjimams suburtos NASA astronomų grupės nario Karlo Battamso teigimu, kai skyla kometos branduolys, toks reiškinys nėra panašus į šrapnelių išsilakstymą į visas puses. Tokiu atveju kometos branduolio fragmentai kurį laiką laikosi drauge ir po to ima lėtai, skirtingais greičiais dreifuoti į šalis. Pasak astronomo, kai ISON kometa lapkričio 21 d. pasieks NASA kosminės observatorijos STEREO HI-1A stebėjimų aprėpties lauką, turėtų pavykti gerai įsižiūrėti į jos branduolio struktūrą ir sužinoti tikrąją staigaus ryškio padidėjimo priežastį.

ISON kometą dangaus skliaute galima pamatyti (geriausiai su teleskopais ar astronominiais žiūronais) prieš pat patekant saulei rytų pusėje. Šiuo metu ji matoma Spikos žvaigždės (Mergelės žvaigždynas) apylinkėse.

Prieš kelias dienas astronomijos mėgėjai iš įvairių šalių pranešė, kad kometa ISON dabar jau matoma ir plika akimi.

Lapkričio 28 dieną ISON kometa pasieks Saulei artimiausią savo orbitos tašką, arba perihelį. Tuo metu ji bus vos už 1,2 mln. kilometrų nuo mūsų žvaigždės paviršiaus. Astronomai mano, kad jei ISON kometos branduolys yra didesnis nei 0,5 km, ji turėtų atlaikyti pasimatymą su Saule. Jei kometos branduolio nesuplėšys Saulės gravitacija, manoma, ji gali tapti tikra „šimtmečio kometa“, švytinti danguje taip ryškiai, kad Žemėje ją bus galima matyti net dienos metu.

ISON kometa gali prilygti 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma ir dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu. Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis.

Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(9)
(0)
(0)

Komentarai (5)

Susijusios žymos: