Mokslininkai rado įrodymų, jog Marse gali būti granito (1)
JAV mokslininkai leidinyje „Nature Geoscience“ paskelbė straipsnį, kuriame pateikti svarūs įrodymai, jog Raudonojoje Planetoje egzistuoja granitinės uolos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį metų Marsas, priešingai nei Žemė, buvo laikomas geologiškai paprasta planeta, daugiausiai susidedančia iš vienos rūšies uolienos. Uoliena, kuri apima didžiąją dalį Marso planetos paviršiaus yra vulkaninė uoliena, vadinama bazaltu.
Tačiau šiemet NASA marsaeigio „Curiosity“ rasti dirvožemio mėginiai, kurie savo sudėtimi yra panašūs į granitą – šviesios spalvos, taip pat vulkaninės kilmės uolieną, įrodė priešingai.
Nauji tyrimai pateikė įrodymus apie granito uolienų buvimą Marse. Buvo pasitelkta nuotolinių stebėjimų technologijos su infraraudonųjų spindulių spektroskopija, norint ištirti rastas uolienas. Uolienos buvo tiriamos netoli didelio ugnikalnio Marse, pavadinimu angl. Syrtis Major, kuris buvo aktyvus prieš milijardus metų.
Dauguma ugnikalnių Marse yra padengti nuosėdomis, dulkėmis, tačiau Syrtis Major ugnikalnio šlaitai yra smėlingi, todėl tobulai tinka tyrimams. Čia buvo rasta lauko špato.
Lauko špato radimo vieta ir tamsių mineralų nebuvimas šiose uolienose suteikė galimybę naujai hipotezei apie granito kilmę Marse.
Granito atsiradimo procesas atrodo maždaug taip: vėstant magmai gilesniuose sluoksniuose, mažesnio tankio kristalai iš lydalo pereina į didesnio tankio kristalų lydalą. Visas ciklas kartojasi dar kelis tūkstantmečius, kol galiausiai susifomuoja granitas.
Šis procesas gali vykti ugnikalnio viduje, kuris ilgą laiką būna aktyvus.
„Manome, jog keli ugnikalniai Marse galėjo būti aktyvūs milijardus metų. Atrodo visai tikėtina, jog tokiomis sąlygomis galėjo susiformuoti ir tokia uoliena kaip granitas“, – apie granito susikūrimą Marse kalbėjo tyrimo pagrindinis autorius profesorius James'as Wray'us iš Džordžijos universiteto.
Šis procesas dar kartais vadinamas vulkanine distiliacija. Šiame procese palaipsniui lydalas buvo praturtintas siliciu, kuris ir leidžia vykti tirpimui ir galiausiai uoliena, nors ir mažesnio tankio, įgauna fizines savybes, panašias į granito.