Rusų geologai dar kartą skelbia pagaliau įminę Tunguskos meteorito mįslę: netoli sprogimo vietos radę didžiulę meteorito skeveldrą. Maža to, atlikę naujausius jos tyrimus, rusų mokslininkai pareiškė, kad virš Tunguskos tąsyk sprogo Marso nuolauža – rasto akmens cheminė sudėtis sutampa su Marso grunto chemine sudėtimi, skelbia "UniverseToday.com".

1908 m. Sibire, virš Tunguskos nusidriekė akinamo baltumo linija, o netrukus kelių kilometrų aukštyje įvyko sprogimas, galingumu tūkstančius kartų pranokęs Hirošimoje (Japonija) numestos atominės bombos sprogimą. Sprogimo banga medžius išvartė 800 kvadratinių mylių plote.

Daugiau kaip 100 metų Tunguskoje nugriaudėjusio sprogimo priežastis ir pėdsakus gaubė paslaptis – niekas nesugebėjo rasti nei meteorito fragmentų, nei smūginio kraterio. Netrukus pasklido ir įvairiausių sąmokslo teorijų: „virš Tunguskos su Žeme susidūrė maža juodoji bedugnė“, „Tunguskoje nukrito NSO“ ir pan.

Tunguskos mįslę mokslininkai bando įminti daugiau kaip šimtą metų. Bene paskutinis mėginimas, apie kurį rašė ir „Technologijos.lt“ – Rusijos mokslų akademijos tyrėjo Andrejaus Zlobino 2013 m. balandį paskelbtas pareiškimas Tunguskoje radus 3 akmenis su galimais lydymosi pėdsakais.

A. Zlobino straipsnis buvo sutiktas skeptiškai. Kilo daugybė klausimų. Kodėl A. Zlobinas taip ilgai (net 20 m.) tyrė 1988 m. rastus akmenis, o tyrimo rezultatus paskelbė dar po 5 metų – 2013-aisiais? A. Zlobinas aiškino, kad jo straipsnyje pristatomi preliminaraus tyrimo rezultatai. Jis pareiškė, jog nuodugnios akmenų cheminės analizės neatliko. Šiaip ar taip, daugelis mokslininkų į jo straipsnį numojo ranka, argumentuodami, kad prieš paskelbiant išvadas, derėjo atlikti daugiau tiriamųjų darbų. A. Zlobino akmenys tyrinėjami toliau, ir netolimoje ateityje turėtų paaiškėti naujų rezultatų.

Tačiau šiomis Tunguskos istorijoje atsirado naujas elementas. Tai – didžiulis akmuo, pavadintas „Džono akmeniu“ („John's Stone“). Šis riedulį primenantis kietos uolienos luistas netoli Tunguskos meteorito sprogimo vietos buvo rastas dar 1972 m. liepą. Nors dabar jis – tamsiai pilkos ir juosvos spalvos, atradimo metais buvo gerokai šviesesnis. „Džono akmuo savo forma primena apdaužytą deimantą“, - „UniverseToday.com“ pasakojo tyrimui vadovavusi Jana Anfinogenova (Анфиногенова, Яна Джоновна). Skeptiškiau nusiteikusiam skaitytojui gali kilti tas pats klausimas: kurių galų reikėjo tiek laukti? Juk akmuo rastas 1972 m. Kodėl jo tyrimo rezultatai anglų kalba skelbiami po 42 metų? J. Anfinogenovna paaiškino, kad nauji duomenys (ypač Marso geologijos duomenys) sudarė sąlygas išsamesnę ir tikslesnę analizę atlikti dabar, o ne anksčiau.

„Žemė aplink Džono akmenį nusėta neabejotinais smūginio kraterio pėdsakais, leidžiančiais manyti, kad akmuo į žemę įsirėžė katastrofiniu greičiu, – astronomijos naujienų portalui tvirtino tyrimo autorė. – Jis paliko gilų pėdsaką amžino įšalo žemėje, kuris leido mokslininkams nustatyti jo trajektoriją ir greitį smūgio metu. Šie duomenys sutampa su ankstesne informacija apie Tunguskos meteoritą.“

Ant Džono akmenyje yra žvilgančių fragmentų, bylojančių, kad akmuo iš tiesų galėjo apsilydyti skrosdamas Žemės atmosferą. Akmenį tyrinėję mokslininkai mėgino atkurti žvilgančius fragmentus, įkaitindami kitą Džono akmens mėginį iki +500°C. Eksperimentas nepavyko: akmens fragmentas tokiame karštyje suiro.

„Tyrimo autoriai nepateikia tvirtų įrodymų, kad Džono akmuo yra iš tikrųjų susijęs su Tunguskos sprogimu arba kad jis kilęs iš Marso“, – pareiškė Kurtino universiteto (Pertas, Australija) meteoritų ekspertas, daktaras Filas Blandas (Phil Bland).

Rusų tyrėjai teigia, kad akmens mineralinė struktūra ir cheminė sudėtis (kvarcinis smiltainis, angl. quartz-sandstone, su 0,5-1,5 cm skersmens grūdeliais) atitinka Marso uolienų sudėtį. Tačiau jų straipsnyje nėra informacijos apie mėginių mikroanalizės ar izotopinių tyrimų rezultatus.

Taip, Marse tikrai galėjo įvykti susidūrimas su kosminiu kūnu, kuris į kosminę erdvę būtų išsviedęs Marso grunto fragmentų. „Tačiau Marso grunto išsviedimo į tarpplanetinę erdvę fizika byloja, kad fragmentų skersmuo siektų 1-2 metrus, o ne 20-30 metrų, koks turėjo būti Tunguskos meteoritas“, – pridūrė F. Blandas.

Komentarai (7)