Geologai išanalizavo Marso, kuriame tekėjo upės, atmosferos sąlygas (0)
JAV ir Izraelio geologai išnagrinėjo sąlygas, kurioms esant Marse praeityje galėjo egzistuoti upės, pranešė „Physorg.com“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, būtina tanki atmosfera, užtikrinanti aukštą temperatūrą ir slėgį, sakoma pranešime. Tyrimo autoriai išanalizavo kraterių, atsiradusių Marso paviršiuje po asteroidų smūgių, dydį, ir remdamiesi rezultatais padarė išvadas apie Marso atmosferos slėgį tolimoje šios planetos praeityje.
Geologai nagrinėjo 319 kraterių dydį maždaug 3,6 mlrd. metų amžiaus planetos regione, kuriame esama būdingų upių vagų požymių. Mokslininkai apskaičiavo, kad krateriai susidarė esant iki 0,9 barų slėgiui. Tai 150 kartų daugiau, nei dabartinis Marso atmosferos slėgis. Šis rodiklis artimas Žemės atmosferos slėgiui. Tačiau, pasak tyrėjų, kadangi Marsas yra toliau nuo Saulės, nei Žemė, o tolimoje praeityje Saulė buvo ne tokia ryški, kaip dabar, tam, kad Marso paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo, slėgis jame turėjo būti ne mažesnis, nei 5 barai.
Tai gali reikšti, kad vanduo Marso upėse turėjo daug druskos ir rūgščių priemaišų, kurios leisdavo jam neužšalti esant žemoms temperatūroms ir slėgiui. Pagal kitą upių egzistavimo Marse hipotezę, tinkamos sąlygoms joms susidarė dėl didelio seisminio aktyvumo, kuris galėjo įšildyti atmosferą. Taip pat nagrinėjama ir teorija apie Marso klimato periodiškumą, susijusį su planetos sukimosi ašies posvyrio orbitos plokštumos atžvilgiu pokyčiais. Tokių ašies svyravimų amplitudė lygi maždaug 20 laipsnių kas 120 000 Žemės metų.
Tyrimo autoriai skelbia kol kas nepriėję galutinės išvados dėl galimo skysto vandens egzistavimo Marso paviršiuje aiškinimo mechanizmo, sakoma pranešime.
Geologai nagrinėjo 319 kraterių dydį maždaug 3,6 mlrd. metų amžiaus planetos regione, kuriame esama būdingų upių vagų požymių. Mokslininkai apskaičiavo, kad krateriai susidarė esant iki 0,9 barų slėgiui. Tai 150 kartų daugiau, nei dabartinis Marso atmosferos slėgis. Šis rodiklis artimas Žemės atmosferos slėgiui. Tačiau, pasak tyrėjų, kadangi Marsas yra toliau nuo Saulės, nei Žemė, o tolimoje praeityje Saulė buvo ne tokia ryški, kaip dabar, tam, kad Marso paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo, slėgis jame turėjo būti ne mažesnis, nei 5 barai.
Tai gali reikšti, kad vanduo Marso upėse turėjo daug druskos ir rūgščių priemaišų, kurios leisdavo jam neužšalti esant žemoms temperatūroms ir slėgiui. Pagal kitą upių egzistavimo Marse hipotezę, tinkamos sąlygoms joms susidarė dėl didelio seisminio aktyvumo, kuris galėjo įšildyti atmosferą. Taip pat nagrinėjama ir teorija apie Marso klimato periodiškumą, susijusį su planetos sukimosi ašies posvyrio orbitos plokštumos atžvilgiu pokyčiais. Tokių ašies svyravimų amplitudė lygi maždaug 20 laipsnių kas 120 000 Žemės metų.
Tyrimo autoriai skelbia kol kas nepriėję galutinės išvados dėl galimo skysto vandens egzistavimo Marso paviršiuje aiškinimo mechanizmo, sakoma pranešime.
(6)
(0)
(1)