Stojo Žemuogių pilnatis: NASA paaiškino, kaip Švedijoje pavyko nufotografuoti štai tokį mėnulį (0)
Toks mėnulio vaizdas buvo nufotografuotas Švedijoje. Tai nėra klastotė. Maža to, NASA Žemuogių (arba Rožių) pilnaties pasirodymo proga šį kadrą išrinko dienos kadru ir paaiškino, kodėl mėnulis šioje nuotraukoje yra toks neįtikėtinai milžiniškas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mėnulis nuotraukoje toks didelis todėl, kad jis nufotografuotas dideliu židinio nuotoliu – nuo fotografijoje matomų pastatų nutolus maždaug 8 km. Nors žvelgiant plika akimi tekanti birželio 13-osios penktadienio pilnatis bus ne tokia milžiniška, tačiau irgi įspūdingo dydžio – ypač jei pavyks ištaikyti momentą, kai mėnulis kils virš horizonto.
Šis fenomenas žinomas jau seniai ir vadinamas mėnulio iliuzija. Vis dėlto šios iliuzijos priežastys suprantamos gana skurdžiai. Žinoma tiek, kad iliuzija nesusijusi su atmosferos optiniais efektais.
Įspūdinga mėnulio pilnatis nufotografuota prieš mėnesį virš Marieby kaimelio Švedijoje. Fotografijos autorius – švedų astrofotografas Göranas Strandas.
Birželio 13 d. stojusi mėnulio pilnatis anapus Atlanto tradiciškai vadinama Žemuogių pilnatimi (arba Rožių pilnatimi), nes maždaug tokiu metu pievose prinoksta pirmosios žemuogės ir pražysta pirmieji rožių žiedai.
Beje, šįkart penktadienio 13-osios pilnatis bus ypatingai graži ir didelė, nes kaip tik dabar Žemės palydovas yra perigėjuje – artimiausiame Žemei orbitos taške. Dabar Mėnulis yra tik už 362,065 km nuo Žemės. Todėl tekantis virš horizonto jis turėtų atrodyti tikrai didelis.
Tryliktosios mėnesio dienos penktadienį pilnatis pasitaiko ne taip jau ir retai. Bet kad tokią dieną mėnulis atsidurtų dar ir arčiausiai Žemės (perigėjuje) – retenybė. Paskutinį kartą taip nutiko 1919 m. birželio 13 d. O kitą kartą taip nutiks tik po 2098 birželio 13 d. Tad sulaukėme išties neeilinio penktadienio.
Šis fenomenas žinomas jau seniai ir vadinamas mėnulio iliuzija. Vis dėlto šios iliuzijos priežastys suprantamos gana skurdžiai. Žinoma tiek, kad iliuzija nesusijusi su atmosferos optiniais efektais.
Įspūdinga mėnulio pilnatis nufotografuota prieš mėnesį virš Marieby kaimelio Švedijoje. Fotografijos autorius – švedų astrofotografas Göranas Strandas.
Birželio 13 d. stojusi mėnulio pilnatis anapus Atlanto tradiciškai vadinama Žemuogių pilnatimi (arba Rožių pilnatimi), nes maždaug tokiu metu pievose prinoksta pirmosios žemuogės ir pražysta pirmieji rožių žiedai.
Beje, šįkart penktadienio 13-osios pilnatis bus ypatingai graži ir didelė, nes kaip tik dabar Žemės palydovas yra perigėjuje – artimiausiame Žemei orbitos taške. Dabar Mėnulis yra tik už 362,065 km nuo Žemės. Todėl tekantis virš horizonto jis turėtų atrodyti tikrai didelis.
Tryliktosios mėnesio dienos penktadienį pilnatis pasitaiko ne taip jau ir retai. Bet kad tokią dieną mėnulis atsidurtų dar ir arčiausiai Žemės (perigėjuje) – retenybė. Paskutinį kartą taip nutiko 1919 m. birželio 13 d. O kitą kartą taip nutiks tik po 2098 birželio 13 d. Tad sulaukėme išties neeilinio penktadienio.
(60)
(2)
(58)