Marso orbitoje daugėja zondų iš Žemės - tikslą pasiekė ir Indijos kosminis aparatas (Video) (0)
Indijos kosminis aparatas „Mars Orbiter Mission“ trečiadienį iš pirmo bandymo pradėjo sėkmingai skrieti orbita aplink Marsą, paskelbė šalies premjeras Narendra Modi (Narendra Modis).
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Indija sėkmingai pasiekė Marsą. Sveikinimai visiems, visai šaliai ... Šiandien buvo parašyta istorija“, – sakė N.Modi iš Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) skrydžių valdymo centro Pietų Indijoje, iš kur misiją visai šaliai tiesiogiai transliavo televizija.
Misijos sėkmę po 10 mėnesių trukusios kosminio aparato kelionės N.Modi pavadino šalyje sukurtos ir nedaug kainuojančios kosmoso technologijos pademonstravimu.
„Ir anksčiau sakiau, jog suma, kurią mūsų mokslininkai išleido šiai misijai, yra net mažesnė už tai, kiek jie išleidžia statydami Holivudo filmus“, – sakė jis, per televiziją kreipdamasis į misijos mokslininkus.
Vos 74 mln. dolerių atsiėjusi misija yra pigesnė nei mokslinės fantastikos blokbasteris „Gravitacija“ (Gravity), kurio biudžetas yra maždaug 100 mln. dolerių.
Su sėkmingu skrydžiu į Raudonąją planetą Indija įstoja į elitinį klubą, kuriam priklauso Jungtinės Valstijos, Rusija ir Europa.
Misijos planai yra tyrinėti planetos paviršių ir ieškoti jos atmosferoje metano, kuris galėtų rodyti Marse egzistuojant kažkokią gyvybę.
Tikimasi, kad zondas orbita aplink Marsą, maždaug 500 km aukštyje nuo jos paviršiaus, skries šešis mėnesius. Jo moksliniai prietaisai rinks duomenis ir siųs juos į Žemę.
„Mes nugalėjome, ne visi pasiekia sėkmę vykdydami savo misijas ... Mes ją pasiekėme per savo patį pirmąjį bandymą. ISRO šį kosminį laivą pagamino per rekordinį laiką, vos per trejus metus, visi indai didžiuojasi jumis“, – sakė N.Modi.
Ekspertai sako, kad pagrindinis misijos tikslas yra pademonstruoti nebrangią Indijos kosmoso technologiją tikintis gauti didesnę pasaulinės kosmoso rinkos, kurios vertė yra 300 mlrd. dolerių, dalį.
Ši misija kainavo daug mažiau nei NASA kosminis aparatas MAVEN, kuris aplink ketvirtąją nuo Saulės planetą sėkmingai pradėjo skrieti sekmadienį.
Indija, kuri savo kosmoso programą pradėjo prieš penkis dešimtmečius, jau yra paleidusi 40 palydovų užsienio šalims. Tačiau Kinija leidžia didesnius palydovus.
Programos kritikai sako, jog šalis, kuriai sunku pakankamai pamaitinti savo gyventojus ir kurioje maždaug pusė žmonių neturi tualetų, neturėtų švaistyti pinigų kosminėms kelionėms.
