Mokslininkai sunerimę dėl Visatos ateities: tamsioji energija ryja tamsiąją materiją

Palygink komentaru kokybe cia ir delfyje. Is daugybes hipoteziu, islieka tik nedaugelis kurios patvirtinamos bandymais ir stebejimais, na tada jau tai nera hipoteze, tai jau yra teorija, o kaip zinome nieko nera praktiskesnio uz gera teorija. Toks ir yra mokslas ir tai niekada neissisems, visada bus ka tyrineti. Is veikianciu teoriju daromi isradimai, o tai palengvina/pagerina/pailgina zmonem gyvenima. Visada yra sancas, kad tyrinedami viena sriti mokslininkai atranda visai netiketu dalyku kitose srityse, turbut neismtis ir cia. Ka gali zinoti gal sukurs koki Warp Drive, ar kazka panasaus.

Is visu unit'u, apie mase mokslininkai zino maziausiai. Tiek kosmologijoj, tiek astronomijoj, tiek daleliu fizikoj su mase keisti dalykai dedasi. Gal pacia mase neteisingai apibreziame. Gal reiktu mase apibrezti kaip kokia nors tankio funkcija ir nagrineti sarysius tarp tankio funkciju. Nors visviena speju nepadetu... kur cia zinosi kame esme.

Susiek, jei bus imanoma, mano diletantiskus samprotavimus, Mysliau. Mase iskreivina erdvelaiki. Reiskia ji su erdvelaikiu saveikauja. Erdvelaikio prigimtis nezinoma. Gal, vienareiksmiai neaprasius erdvelaikio, neaprasysime ir mases? Kitas momentas. Erdvelaikis pleciasi. Gal tai turi itakos laiko ir konstantu pokyciams? Gal be erdvelaikio pletimosi apskritai negalimas laikas? Buvo tema "Ar laikas turi mase?". Gal tai nera visai beprasmiskas klausimas. Edit: o gal erdvelaikis susisukdamas sukuria masyvius objektus? Ir taip toliau....

Na yra prikurta tiek hipoteziu, kad jau ne nezinai kuria ir pasirinkti. Nagrineja ir laiko ir konstantu pokycius, pvz kad sviesos greitis begant laikui kinta (, gana nebloga medziaga, tik garsas nekoks. Na zinoma kiekvienas savaip galvoja, gal ir gerai.

Aciu, Mysliau. Davei medziagos man pakankamai ilgam.

Mysliau, ne savaitgaliais tokius maindfukus rašyt...

- Cia labai elementaru.. , tiesiog bet kuris unitas is karto yra bet kas.. Tiek vienmatis, tiek dvimatis tiek trimatis ar bet koks kitas n-matis.. Kaip tai suprasti? Elementariai, matumu skaicius tera matavimo tikslumas. Itin menku tikslumu muses apdergimas lange yra vienmatis taskas, ziurint tiksliau matysime tam tikra 2D plokscia plokstuma, ziuredami dar tiksliau ten rasime 3D meslo kruva, o persikele i erdvelaiki turesime 4D objekta su ismatavimais ir t asyje.. Galima pamineti, kad 4D objektus gana lengva modeliuoti kompiuteryje, jei tu objektu zinomi visi t asies ismatavimai, tai judant t asimi matai labai ispudinga vaizda: objektas atsiranda is niekur ir vel nueina i niekur! p.s. .. kas link iskreiptu erdviu, tai aisku tokiu nera, tai tik modelis, palengvinantis skaiciavimus kai randiesi viduje, veikianciu jegu vektoriu tenzoriuje.

Unitas nera is karto betkas. Matuot 3D objekto turi ar plota metrais yra visiska nesamone, tuo labiau metrais^4 neismatuosi. Cia ne tikslumo reikalas, o tiesiog klaida. Nenori ismatuot, to "apdergimo" metrais? Nera tokio dalyko kaip paslepta ketvirta (ar daugiau) mazos dimensijos, kadangi niekas jomis nejuda, nera tokio degree of freedom. Nebuvo uzfiksuota ir nebus. Gal nori pasivaiksciot po ketvirta erdvine? 2D erdveje objektai veikiami traukos supuola i 2D skrituli, 3D erdveje i rutuli, or 4D i 4D rutuli. Tai ne erdve susisukusi pati is niekur, o butent MASE iskreipia erdvelaiki, pati erdve niekur nesisuka. Pasakymas - taskas - neturi jokios prasmes, kaip tu tuos objektus taskais isivaizduoji? Tiek taskas planko dydzio, tiek ir regimosios visatos dydzio taskas visviena yra taskas. Beprasmiska matematine abstrakcija. Taskais aprasyti galima nebent ivykius, relatyvumas rodo jog norint aprasyti ivyki pilnai pakanka tasko su keturiomis koordinatemis, viskas, musu erdve 3+1 ir ne kitaip. O siaip linkiu sekmes visiems irodyt kad bendroji reliatyvumo teorija yra tik aproksimacija. Taip pat linkiu sekmes sukvantuoti juodasias skyles ar paneigti no hair teorema.

".

Kas del begalybiu, tai geriau apie jas nediskutuoti. Cia reikia tiksliu apibrezimu ir pan. Bet siaip ar taip ir jos isprendziamos matematiskai, pvz kad kad ir pritaikant Riemanno sfera. Net ir tokie sprendimai randa fizikoje pritaikyma.

Papilsiu zibalo. Teko dometis religijomis. Keistos paraleles. Vedanta ir Sankhja erdve nurodo kaip pirma grubuji materialuji elementa (subtiliais materialiais elementais ten laikomi protas, intelektas ir ego). Smulkiai negaliu cia visko isdestyti (kam reikes literatura duosiu), taciau darytina isvada, kad pirmame elemente slypi kitu elementu potencialas. Pagal Vedantos ir Sankhjos tradicija sios zinios uzrasytos pries 5000 metu. Pagal vakaru mokslo tradicija sios zinios uzrasytos ne anksciau kaip pries 2500 metu (iki Buddhos). Ir stai dabartine fizika. Tuscioje erdveja slypi 70 procentu Visatos energijos. O kiek dar tustumos medziagoje?

Is fotono frame of reference, visata 2+1?

Nezinau ir, matomai, nesuzinosiu.