Meteorito krateryje rado itin retą mineralą (0)
Mokslininkai, kapstęsi 450 mln. metų senumo meteorito smūginiame krateryje Viskonsine (JAV) aptiko itin retą mineralą, kuris iki šiol buvo rastas tik trijose kitose vietose. Mineralas, vadinamas reiditu, yra tanki (polimorfinė) gana kieto brangakmenio cirkono forma, susidaranti pastarąjį paveikus itin aukštu spaudimu. Ir nors laboratorijoje reiditą mokslininkai pasigaminti moka, natūralaus mineralo gamtoje jo rasti beveik neįmanoma, rašo iflscience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Retasis mineralas atrastas 6,5 km skersmens smūginiame krateryje Rock Elme, Viskonsino valstijoje. Krateris, manoma, susidarė Ordoviko periodo (prieš 450-470 mln. metų) viduryje. O tai reiškia, kad atrastasis reidito mėginys yra ir seniausias pasaulyje. Mokslininkai iškėlė idėją, kad prieš šimtus milijonų metų tarp Marso ir Jupiterio susidūrė du milžiniški asteroidai – bent 100 km skersmens kiekvienas – o dėl jų nuolaužų išsitaškymo Žemėje įvyko galingas meteoritų lietus. Susidūrimo metu susidarė milžiniškas nuolaužų debesis, kurio didžioji dalis Žemę pasiekė po kelių milijonų metų nuo susidūrimo, nors kai kurie šio susidūrimo likučiai į mūsų planetą krenta iki šios dienos.
Reidito buvo rasta ir dar trijuose smūginiuose krateriuose Česapyko įlankos krateryje Virdžinijos valstijoje (JAV), Reiso krateryje Vokietijoje ir Xiuyan krateryje Kinijoje. Bet Rock Elm krateryje mokslininkai nesitikėjo rasti nieko panašaus. „Joks sveiko proto mokslininkas nebūtų ieškojęs reidito smiltainyje“, - sakė tyrimo autorius, geochemikas Aaronas Cavosie.
Cirkonas į reiditą transformuojasi meteorito smūgio į Žemę metu, nes susidūrimo smūgio banga smarkiai padidina temperatūrą ir slėgį. Dėl tokio slėgio persiformuoja mineralo kristalinė gardelė – ji sutankėja. Gautas mineralas savo chemine sudėtimi identiškas cirkonui, tačiau yra 10 proc. tankesnis. Reiditą galima pasigaminti ir atliekant didelio slėgio arba smūginius eksperimentus laboratorijoje. Apskritai iki 2001 metų, kai reiditas pirmą kartą buvo aptiktas natūralioje aplinkoje, 30 metų buvo manoma, kad tai yra tik dirbtiniu būdu gaunamas mineralas.
Kad iš cirkono susidarytų reiditas, reikalingas 30-53 gigapaskalių slėgis – tai reiškia, kad Rock Elm kraterį išmušęs smūgis buvo gerokai galingesnis nei manyta iki šiol. Ankstesni tyrimai rodė, kad smūgio akimirką slėgis veikiausiai neviršijo 10 gigapaskalių.
Reidito buvo rasta ir dar trijuose smūginiuose krateriuose Česapyko įlankos krateryje Virdžinijos valstijoje (JAV), Reiso krateryje Vokietijoje ir Xiuyan krateryje Kinijoje. Bet Rock Elm krateryje mokslininkai nesitikėjo rasti nieko panašaus. „Joks sveiko proto mokslininkas nebūtų ieškojęs reidito smiltainyje“, - sakė tyrimo autorius, geochemikas Aaronas Cavosie.
Cirkonas į reiditą transformuojasi meteorito smūgio į Žemę metu, nes susidūrimo smūgio banga smarkiai padidina temperatūrą ir slėgį. Dėl tokio slėgio persiformuoja mineralo kristalinė gardelė – ji sutankėja. Gautas mineralas savo chemine sudėtimi identiškas cirkonui, tačiau yra 10 proc. tankesnis. Reiditą galima pasigaminti ir atliekant didelio slėgio arba smūginius eksperimentus laboratorijoje. Apskritai iki 2001 metų, kai reiditas pirmą kartą buvo aptiktas natūralioje aplinkoje, 30 metų buvo manoma, kad tai yra tik dirbtiniu būdu gaunamas mineralas.
Kad iš cirkono susidarytų reiditas, reikalingas 30-53 gigapaskalių slėgis – tai reiškia, kad Rock Elm kraterį išmušęs smūgis buvo gerokai galingesnis nei manyta iki šiol. Ankstesni tyrimai rodė, kad smūgio akimirką slėgis veikiausiai neviršijo 10 gigapaskalių.
(14)
(0)
(14)