Tyrėjams tam tikrame bangų ruože netikėtai pavyko išgirsti ir įrašyti Čuriumovo-Gerasimenkos kometos, ant kurios kaip tik dabar leidžiasi zondas „Philae“, skleidžiamus garsus, praneša „Space.com“. Pasirodo, kometa skleidžia žemo dažnio garsus, vietomis (pvz., nuo 0:32 min.) labai primenančius garsųjį Nikolajaus Rimskio-Korsakovo kūrinį „Kamanės skrydis“ („Flight of the Bumblebee“).

Kad nuostabią šio dangaus kūno dainą išgirstume ir mes, ESA technikai ją „truputį pagarsino“ – kometos dainos dažnis buvo padidintas maždaug 10 tūkst. kartų.

Garsą aptikę mokslininkai kol kas nėra visiškai tikri, kas šį garsą sukuria, nors tam tikrų prielaidų jau yra. ESA tyrėjai mano, kad garsas gali atsirasti tada, kai neutralios dalelės nubloškiamos nuo kometos paviršiaus į kosminę erdvę ir jonizacijos procesų metu įgauna elektrinį krūvį. Vis dėlto kol kas mokslininkai nuo tikslesnio šių virpesių paaiškinimo yra linkę susilaikyti.

„Tai – nuostabu, nes mums tai yra visiškai nauja, – džiugesio neslepia Braunšveigo technikos universiteto (Vokietija) Kosmoso fizikos ir kosminės sensorikos katedros vedėhas Karlas-Heinzas Glaßmeieris. – To mes tikrai nesitikėjome. Dabar mėginame perprasti šio fenomeno fizikinius procesus ir priežastis.“

Zondo „Rosetta“ magnetometras eksperimentinį pirmąjį kometos balso įrašą padarė šių metų rugpjūtį, kai skrido maždaug 100 km aukštyje. Magnetometras – dalis penkių instrumentų rinkinio, kuris vadinamas Rosetta's Plasma Consortium (RPC). Instrumentai stebi, kaip kometa sąveikauja su saulės vėju ir plazmos dalelėmis. Taip pat RPC tiria kometos atmosferos (komos) struktūrą.

Vaizdo siužetas