"Curiosity" Marse tyrinėja didžiulio ežero dugną (Video)  (5)

Pasirodo, NASA marsaeigis "Curiosity" Raudonojoje planetoje yra krateryje, kuris prieš milijardus metų buvo sklidinas vandens ir buvo didžiulis, net 154 km ilgio ežeras. Marsaeigis netrukus pradės tyrimus ir ieškos požymių, liudijančių, kad Marsas kadaise sąlygos buvo tinkamos gyvybei.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tokių išvadų prieita išanalizavus daugiau kaip 2 metus besitęsiančios misijos "Curiosity" duomenis. "Curiosity" Geilo krateryje aptiko vandens nuosėdų, kurių gausiau buvo rasta kraterio centre, kur dabar stūkso maždaug 5 km aukščio Šarpo kalnas. Tai reikštų, kad prieš 3,5 mlrd. metų Šarpo kalno nebuvo – tada šiame Marso krateryje tyvuliavo vandens ežeras. Apie tai misijos mokslininkai informavo spaudos konferencijoje. Marsaeigio "Curiosity" duomenys byloja, kad Marsas kadaise buvo šilta ir vandens turtinga planeta – jos paviršiuje milijonus metų tyvuliavo didžiuliai ežerai. "Jei mūsų hipotezė dėl Šarpo kalno yra teisinga, ji leistų abejoti teorija, kad šiluma ir vanduo Marse buvo išimtiniai, lokaliniai ar net požeminiai Marso reiškiniai, - kalbėjo NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjas Ashwinas Vasavada. – Veikiau priešingai: archainio Marso atmosfera buvo gerokai tankesnė, todėl klimatas visoje Raudonojoje planetoje (o ne tam tikruose jos regionuose) buvo šiltas." Tyrėjus suglumino mėginimas paaiškinti, kodėl Marso krateryje stūkso Šarpo kalnas. Jis yra maždaug 5 km aukščio, jo papėdėje plyti didžiulės uolienų atodangos, bylojančios, kad čia būta marsietiško ežero – tik gerokai didesnio ir tyvuliavusio ilgiau nei buvo manoma iki šiol. "Kol kas mėginame įminti Šarpo kalno mįslę, - pripažino misijos "Curiosity" mokslininkas Johnas Grotzingeris iš Kalifornijos technologijų instituto. – Ten, kur dabar kalnas, kadaise galėjo būti daugybė vis iš naujo susiformuodavusių ežerų." Šiuo metu "Curiosity" tyrinėja apatinius nuosėdinius Šarpo papėdės sluoksnius, esančius maždaug 150 metrų aukštyje virš Miurėjaus lygumos. Upės į ežerą plukdydavo smėlį ir sąnašas, todėl upių žiotyse formavosi nuosėdų turtingos deltos. Panašu, kad tokie procesai Marse buvo cikliški – jie vis kartojosi.
"Įdomiausia, kad ežeras tame krateryje buvo susiformavęs ne vieną ir ne du kartus, - pabrėžė J. Grotzingeris. – "Curiosity" toliau kopia į kalną. Didesniame aukštyje atliksime seriją kitų eksperimentų – taip mėginsime nustatyti, kaip sąveikavo atmosfera, vanduo ir nuosėdos. Turėsime progą suprasti, kaip bėgant laikui keitėsi ežero cheminė sudėtis."

"Nuosėdinės uolienos byloja apie mažas archaines deltas – jos ciklams kartojantis formavosi viena ant kitos, - kalbėjo kitas "Curiosity" misijos tyrėjas Sanjeevas Gupta. – Marsaeigis važiuodamas kirto ribą, žyminčią upių ir ežero teritorijas."

"Geilo kraterio ežero dydis ir laikotarpis, per kurį jame buvo gausu vandens, leidžia manyti, kad gyvybei tame ežere atsirasti ir suklestėti galėjo tikrai pakakti", - pridūrė NASA Marso tyrimų programos mokslininkas Michaelas Meyeris.


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(54)
(0)
(54)

Komentarai (5)