Paradoksai, galintys į šipulius sudaužyti mūsų suvokimą apie Visatą

Pabandykime išnarplioti nuo ko ATSISPINDI Visatos gimimo metu plykstelėjusi ŠVIESA.Intensyviai pamąste suprasime ,kad ligšiolinis mokslas vis dar sukasi "voverės rate".Bet kai kurie individai jau pradeda susigaudyti.Visas įdomumas laukia ateityje...

As nesuprantu kodel teigiama ,kad visata pleciasi o ne traukesi? Juk tarkim galetu buti didele o gal maza ,bet labai galinga juodoji skyle, kuri traukia visas galaktikas. Paimkime tris galaktikas ,pirmoji esanti arciau bedugnes i ja pirma greitejanciu greiciu skries ,antroji matys kad ji toleja, bet tuo pat metu ji greiciau leks ir uz trecia galaktika kuri yra toliau, antrajei atrodys ,kad trecioji taip pat tolsta nes antroji nesusigaudys ,kad lekia kazkur ar i kazka

O kaip atrodys galaktikos, esančios ne priekyje ir ne gale, o šone? Taip, jos arba atrodys nejudančios, arba artės. Stebėjimai to nepatvirtina – visos galaktikos/galaktikų grupės tolsta viena nuo kitos greitėdamos. Todėl traukimosi hipotezė nepatvirtinama. Juodosios skylės „galingumas“ priklauso tik nuo masės, nuo kurios priklauso ir dydis, tad nėra tokio dalyko, kaip maža, bet galinga juodoji skylė.

Pagalvokime.Gal dalis mūsų stebimo dangaus yra tik ATSPINDYS nuo įvykių horizonto.Kaip atskirti tikrovę,nuo atspindžio,jei neturime prietaiso ,kuris matavimams naudotų už šviesą greitesnę sąveiką? P.s.,jaučiu ,kad einšteininikai mane užsipuls.

Žinoma, kad atspindys. Netgi žvelgdamas į saulę tu ją matai tokią, kokia ji buvo prieš 4 minutes o ką jau bekalbėti apie toli esančias žvaigždes ? Kaikurių visai nebėra, bet jų šviesa mus pasieks dar daug daug metų

Ne tai turėjau omenyje.Žiūrėdami į dangų mes nežinome visiškai ką matome(ta prasme nežinome ar tai iš žvaigždės tiesiogiai mus pasiekusi šviesa,ar tik žvaigždės šviesos veidrodinis atspindys)

O kas nors is astronomu yra mate veidrodi kosmose? Suprantu kad turi galvoj, kad galbut nuo matomos visatos krasto gali atsispindeti, bet tada toki atspindi ir pamatytu, kad yra kosminio darinio tarkim galaktiku spieciaus originalas ir dar netoli toks pat atspindys tik su truputi didesniu redshiftu, vaizdas turetu buti panasus i stereoskopini. Jei tai butu pastebeta tai tikrai butu paskelbta, ''visata yra burbulo su materialiom poliruoto metalo sienelem formos'', na bet to niekas dar nemate.

Bahuriux,o gal dėl to nematome,kad per trumpai gyvename.O gal atspindžiai "nueina " šonu neužkliudę Žemės.Reiktų dar laaabai gerai pagalvoti prieš atsakant.Atstumai dideli ,šviesa užtrunka kelyje.Čia tau ne į veidrodinę sferą kambario dydžio įlįsti... P.s.,jokiu būdu netvirtinu,kad mano teiginys teisingas.Aš tik iškėliau versiją pamąstymui.

Matai astronomai per teleskopus mato pacius (stebimos visatos) pakrascius, kazkur ~45 milijardai sviesmeciu, bet kuria kryptim jei gerai pamenu, o per tokia begale kosminiu objektu, tikrai atsispindetu, nuo pakrascio. Taip negali buti kad nepataikytu sviesa (elektromagnetines bangos) i zeme, nes jei taip butu tu nesugebetum matyti kai kuriu objektu, kai kada, o taip nebuna, sviesa nuo iprastu daiktu atsispindi visomis kryptimis, pasidomek optika, kur apie veidrodzius ir atspindzius nuo objektu kalba eina. Gal ir galimas toks variantas, kad visatos pakrasty 3D erdve tiek issilenkia, kad niekur nebenueina, o tik pasikreipia 90 laipsniu, panasiai kaip kad viena is 3 dimensiju pasikreipia ir susiploja prie kitu dvieju, panasiai kaip ir BH tik cia isvirkscias variantas, bet to mes nepatikrinsim is vidaus. Mes tikrai nesam visatos centre, per maza tikimybe (nebent mus sukure dievas ir ta padare tycia) ir beto musu matomos visatos dydis yra mazdaug laselio dydzio lyginant su vandenynu (visata). Jei tas ivykiu horizontas ir yra tai tikrai ne uz 45 mlrd sviesmeciu ir visomis kryptimis vienodai. Dar manau, kad nuo to burbulo krasto niekas neatsispindi, nes erdve isilenkia ir visi keliai netgi sviesai veda i sonus 90 laipsniu, cia mano teorinis tavo idejos pritempimas. Viskas su salyga, kad visata nera begaline.

Tokiu juoduju skyliu kurios traukia galaktikas nera. Yra toks dalykas kaip gravitacija ir kiekviename lygmenyje ji veikia truputi kitaip. Yra zeme ant kurios mes stovime ir ji mus traukia, yra saules sistema kuri yra priklausoma nuo saules mases, toliau aina galaktika su juodaja bedugne centre, toliau aina galaktiku spieciai, poto superspieciai.. Gravitacija visus objektus kas turi mase traukia prie masyvesnio objekto. Visatos erdve pleciasi del tamsiosios energijos, nes energija niekur nedingsta.