Nepriklausomas ekspertas patvirtino, kad „neįmanomas“ EM Drive iš tiesų veikia. Bet to negana. (Atnaujintas) (5)
Šiandieninio straipsnio atnaujinimas.
Per pastaruosius metus daug jaudulio kėlė elektromagnetinės stūmos variklis, kitaip EM Drive – moksliškai neįmanomas variklis, paneigia praktiškai visų lūkesčius ir atlaiko nuodugnius eksperimentinius patikrinimus.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis variklis toks jaudinantis, nes sukuria stūmą, teoriškai galinčią nuskraidinti mus į Marsą vos per 70 dienų, be sunkaus ir brangaus raketinio kuro. Išties į priekį jį stumia pirmyn ir atgal uždaroje kameroje atsispindinčios mikrobangos, darančios šį variklį tokiu galingu ir tuo pačiu metu tokiu kontroversišku.
Koks efektyvus šis variklis beatrodytų, jis paneigia vieną iš fundamentalių fizikos koncepcijų – momento išsaugojimo dėsnį, pagal kurį, tam, kad kas nors būtų stumiamas į priekį, priešinga kryptimi turi būti kažkas išstumiama.
Dėl to, kai šio tūkstantmečio pradžioje anglų mokslininkas Rogeris Shawyeris pristatė šį išradimą, toks variklis buvo pajuokiamas ir ignoruojamas. Bet po kelių metų Kinijos mokslininkų komanda nusprendė sukurti savo versiją, ir visų nustebimui, jis išties veikė. Tada tą patį padarė amerikiečių išradėjas ir įtikino NASA Eagleworks Laboratories, vadovaujamą Haroldo „Sonny“ White'o, jį išbandyti.
Tikras jaudulys kilo, kai Eagleworks tyrėjai kovą pripažino kad, nepaisant ilgesnių nei metai pastangų aptikti EM Drive „skyles“, jis tiesiog veikė – netgi vakuume. Taip buvo paneigtos labiausiai paplitusios šios anomalijos galimų priežasčių teorijos.
Dabar Martinas Tajmaras, Drezdeno technologijų universiteto profesorius ir Space Systems padalinio vadovas, tyrinėjo nuosavą EM Drive'ą, ir vėl pademonstravo, kad jis kuria stūmą – nors priežasčių paaiškinti negali.
Tajmaras pristatė rezultatus 2015 metų Amerikos aeronautikos ir astronautikos reaktyvinio judėjimo ir energijos forume ir parodoje Floridoje liepos 27 July, ir jo pranešimą galite perskaityti. Jis turi ilgą naujoviškų stūmos sistemų eksperimentinių bandymų (ir paneigimo) patirtį, tad jo rezultatai išties svarbūs, ieškantiems nešališko EM Drive'o patvirtinimo.
Jo sistema sukūrė panašią stūmą, kokią iš pradžių ir prognozavo Shawyeris, kuri keletą tūkstančių kartų didesnė už standartinę fotonų raketą.
„Mūsų kampanija negali patvirtinti ar paneigti teiginių, apie EM Drive'ą, bet ketina nepriklausomai įvertinti galimus pašalinius poveikius iki šiol naudotuose matavimų metoduose,“ konferencijos santraukoje rašė Tajmaras ir studentas Georgas Fiedleris. „Kaip bebūtų, eliminavę daug galimų klaidos šaltinių, stebime stūmą, artimą spėjimams ir tai turėtų užtikrinti tolesnį šio fenomeno tyrimą.“
Ką tai reiškia EM Drive'ui? Nors smagu paspekuliuoti apie tai, koks tai galėtų būti revoliucingas išradimas žmonija, iš tiesų dabar reikia publikuoti rezultatus recenzuojamame žurnale – ką Shawyeris teigia ketinantis padaryti vos po kelių mėnesių, kaip Davidas Hamblingas praneša Wired.
Bet netgi tada, kol tiksliai neišsiaiškinsime, kaip EM Drive veikia, vargu ar šią idėją mokslo bendruomenė priims rimtai. Kol kas mokslininkai gali ir toliau bandyti sistemą kuo įvairiausiose aplinkose ir stengtis išsiaiškinti, kas sukelia šią „neįmanomą“ stūmą.
Gali pasirodyti, kad norint paaiškinti variklio veikimą, reikia perrašyti kai kuriuos fizikos dėsnius. Bet jei tai atveria kelius žmonėms keliauti po Saulės sistemą – ir, kas dar svarbiau, už jos ribų – tokią auką tikrai verta atnašauti. Laukiame daugiau bandymų..
„Pažymėjau [tyrimo] išvadų pastraipoje, kad [Tajmaro] aparatas kūrė šimtus mikroniutonų, kai labai įkaisdavo ir kad jo matavim instrumentai nėra labai tikslūs, kai aparatas įkaista,“ Davisas sakė io9. „Jis taip pat tvirtino, kad buvo fiksuojama stūmos signalai netgi išjungus elektros srovę, o tai labai ryški užuomina, kad šis stūmos matavimas yra sisteminis artefaktas, klaidingas teigiamas stūmos signalas.“„Eksperimentas yra gan detalus, bet jame nepateikiamas teorinis momento pažeidimo paaiškinimas, dėl to recenzentai ir techniniai žurnalų redaktoriai atmes šį darbą, jei jis būtų pateiktas kuriam nors recenzuojamam fizikos ir aeronautikos as astronautikos žurnalui,“ pridūrė jis.
Fiona Macdonald
