Milžiniškas Saturno šešiakampis šiauriniame poliuje pagaliau galbūt turi paaiškinimą. Šis šešiakampio formos debesų šablonas, pirmą buvo kartą atrastas 1988 m., kai mokslininkai žiūrėjo 1980–1981 m. erdvėlaivio „Voyager“ praskridimo nuotraukas, tačiau jo egzistavimą NASA mokslininkai patvirtino gerokai vėliau, kai fiksavo „Cassini“ erdvėlaivio duomenis.

Jokiame kitame pasaulyje iki šiol nebuvo aptikta nieko panašaus į šešiakampį. Struktūra, kurios viduje yra besisukanti audra, yra maždaug 32 tūkst. kilometrų pločio ir terminiai vaizdai rodo, kad ji patenka į Saturno atmosferą.

Siekdami išsiaiškinti šešiakampio kilmę, mokslininkai buvo pateikę daugybę hipotezių. Prie to prisidėjo ir „Voyager“ bei „Cassini“ duomenys.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad šešiakampio taškai sukasi aplink jo centrą beveik tokiu pat greičiu, kaip Saturnas aplink savo ašį. Be to, oro srovė juda į rytinę pusę 360 km/val greičiu tokia trajektorija, kuri atitinka šešiakampio kontūrus.

Dabar mokslininkai sukūrė modelį, kuris, pasak jų, atitinka šešiakampio bruožus. „Turėdami labai paprastą modelį mes galėjome atkurti daug šešiakampio savybių“, – aiškino tyrimo autorius Raúlis Moralesas-Juberíasas.

Mokslininkai paleido rytų krypties srovė, judančios kiek lenktu keliu netoli Saturno šiaurinio poliaus, kompiuterių simuliacijas. Mažos pertrubacijos sraute – kurių galima būtų tikėtis susidūrus su kitomis oro srovėmis – ėmė įgyti šešiakampio formą. Be to, šis simuliuotas šešiakampis sukosi aplink savo centrą tokiais greičiais, kaip ir tikras.

Geriausiai Saturno šešiakampį atitinkantis scenarijus simuliuoja seklias sroves debesų lygyje, sako tyrimo dalyviai. Vėjai žemiau debesų lygio gali padėti išlaikyti aštrią šešiakampio formą ir kontroliuoti šešiakampio dreifavimo lygį.

Kiti modeliai, kuriuose simuliuojami gilesni vėjai arba neatsižvelgiama į vėjus, esančius žemesniame sluoksnyje, Saturno šešiakampio nesudaro.

Komentarai (57)